Regionų plėtra

Nacionalinė regioninė politika – tai viešosios politikos dalis, valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

Nacionalinės regioninės politikos prioritetai laikotarpiui iki 2020 metų yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtintoje 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje.

Planuodama ir įgyvendindama nacionalinės regioninės politikos priemones Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija siekia darnaus visų šalies teritorijų vystymo. Pagrindinės investicijos yra nukreipiamos į urbanistinius centrus (tikslinėmis teritorijomis pripažintus mažus ir vidutinius miestus, 1–6 tūkst. gyventojų turinčius miestelius ir kaimus bei didžiųjų miestų dalis).

Investicijomis į mažus ir vidutinius miestus, ypač esančius atokesniuose regionuose, siekiama užtikrinti kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, būtiną sprendžiant demografines problemas, išlaikant kvalifikuotą darbo jėgą (užtikrinančią bazinių ekonomikos sektorių vystymo galimybes ateityje) ir išnaudojant miestų traukos centrų potencialą investicinės aplinkos gerėjimui ir naujų darbo vietų kūrimui (pritaikant esamas ar kuriant naujas miestų viešąsias erdves), gerinant šių miestų ir aplinkinių teritorijų gyventojų judumo galimybes. Investuojant į miestelius ir kaimus siekiama kompleksiškai atnaujinti jų bendruomeninę ir viešąją infrastruktūrą, naudoti jų socialinį, kultūrinį ir gamtinį potencialą darniai gyvenamosios aplinkos plėtrai bei gyvybingumui palaikyti.  Investicijomis didžiuosiuose miestuose pirmiausia siekiama aktyvinti juose vykstančią ekonominę veiklą, pertvarkant miestų teritorijas (konversija), gerinant jose gyvenamosios aplinkos kokybę, gyvenimo sąlygas ir pasiekiamumą, taip gerinant užimtumo galimybes visoje metropolinėje zonoje ir regione.

Regioninė politika savo esme reikalauja integruoto požiūrio.  Būtina suderinti įvairiuose sektoriuose vykdomas politikas ir jas formuojančių ministerijų veiksmus. Taip pat svarbu suderinti interesų grupių – valdžios, bendruomenės, verslo – veiksmus taip, kad šios grupės, atsižvelgdamos į konkrečių teritorijų poreikius ir galimybes, rastų ir kartu spręstų bendrus uždavinius. Tam naudojamas integruotų teritorinių investicijų (ITI) metodas, kurį parengė VRM ir kuris įtvirtintas Partnerystės sutartyje – pagrindiniame ES finansinės paramos Lietuvai dokumente.

Naudojant ITI metodą parengtos, su ministerijomis suderintos ir vidaus reikalų ministro patvirtintos integruotos teritorijų vystymo  programos įgyvendinamos dešimtyje šalies regionų ir 5 didžiausiuose šalies miestuose.

Papildoma parama regionų vystymuisi skiriama ir pagal Europos Sąjungos remiamas teritorinio bendradarbiavimo programas bei Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų subsidijų schemas.

Regioninei politikai būdingas ilgas ciklas, kurio metu būtina užtikrinti visų partnerių veiksmų nuoseklumą ir tvarumą. 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinėje regioninės plėtros tarybos patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“  /„White paper on Lithuanian Regional Policy“ (toliau – Baltoji knyga) - brėžia ilgalaikę regioninės plėtros perspektyvą, dėl kurios sutarė ministerijų, savivaldybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Baltojoje knygoje įvardyti svarbiausi valstybės iššūkiai – geografiškai subalansuotas, darnus ir tvarus augimas bei kokybiškų gyvenimo sąlygų sudarymas visoje Lietuvoje. Išskirti keturi regioninės politikos uždaviniai: sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą, užtikrinti, kad ekonomikos augimas būtų geografiškai subalansuotas, sudaryti kokybiško gyvenimo sąlygas visoje Lietuvoje bei pagerinti regionų įvaizdį. Įgyvendinant Baltojoje knygoje numatytus uždavinius, bus siekiama į savivaldai ir regionams svarbių klausimų sprendimą įtraukti gyventojus ir ekonominius bei socialinius partnerius. Vietos savivaldai bus priskirta ekonominės aplinkos gerinimo funkcija ir užtikrintos šiai funkcijai vykdyti reikalingos priemonės. Be to, numatyta finansiškai motyvuoti savivaldybes už atsirandančias darbo vietas ir augantį gyventojų skaičių. 

Bus siekiama, kad gyventi ne didmiesčiuose taptų madinga. Šiuo tikslu Lietuvoje ir užsienyje bus skleidžiamos gerosios žinios apie galimybes mokytis, dirbti ir auginti vaikus regionuose. Valstybės institucijos skatins palaikyti glaudžius ryšius su užsienyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais ne tik valstybės, bet ir savivaldybių ar regionų lygiu.

Daugiau informacijos galima rasti: http://www.nrp.vrm.lt

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-03-13