Vietos savivalda

Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką vietos savivaldos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.

Vidaus reikalų ministerija nemažai prisidėjo, kad vietos savivaldoje būtų įtvirtintos esminės demokratinės vertybės. Įvertinant Europos Tarybos šalių vietos savivaldos gerąją patirtį ir Lietuvos situaciją bei poreikius, nuolat tobulinamas Vietos savivaldos įstatymas, kiti teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių funkcijas. Vidaus reikalų ministerija dalyvauja reformuojant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinius vienetus, nustatant gyvenamąsias vietoves, jų teritorijų ribas ir suteikiant gyvenamosioms vietovėms pavadinimus, reglamentuoja adresų suteikimą.

Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. gegužės mėnesį ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją.

Europos vietos savivaldos chartijoje nustatyta: Vietos savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų numatytose ribose turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.

Ratifikavus Europos vietos savivaldos Chartiją, Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinti esminiai Chartijos principai, užtikrinantys vietos valdžios politinę, administracinę ir finansinę nepriklausomybę.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato, kad vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. (Redakcija nuo tos dienos, kai 2015 metais naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį)

  • Vietos savivaldos įstatyme apibrėžti vietos savivaldos principai, savivaldybių institucijos ir jų kompetencija, funkcijos, savivaldybės tarybos nario statusas, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindai.

Lietuva viena iš pirmųjų Europos Tarybos valstybių 2009 m. lapkritį Utrechte pasirašė Europos vietos savivaldos chartijos papildomą protokolą dėl teisės dalyvauti sprendžiant vietos valdžios reikalus, kuris Seimo ratifikuotas 2012 m. birželio 21 d.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, tarp kitų savivaldos principų, yra nustatytas tiesioginio gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas. Jį įgyvendindamos savivaldybės institucijos sudaro sąlygas savivaldybės gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant sprendimų projektus, organizuojant apklausas, susirinkimus, sueigas, viešą peticijų nagrinėjamą, skatina kitas pilietinės iniciatyvos formas.

Gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje turinys, sritys ir formos detalizuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (sprendžiant viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimus, renkant gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius, gyventojams dalyvaujant vietos gyventojų apklausoje), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme (sprendžiant savivaldybės, gyvenamosios vietovės nustatymo, panaikinimo, jų teritorijos ribų keitimo, pavadinimų joms suteikimo ar keitimo, nustatant ar keičiant seniūnijų teritorijų ribas ir pavadinimus, gyventojams dalyvaujant vietos gyventojų apklausoje arba organizuojant konsultavimąsi su gyventojais) ir kituose teisės aktuose.

Po dešimtmetį vykusių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, įteisinančias galimybę 2015 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvausiantiems gyventojams tiesiogiai rinkti savivaldybių merus. Tai svarbus pokytis demokratizuojant vietos savivaldą, sudarysiantis sąlygas didinti gyventojų dalyvavimą politikoje ir skatinti jų atsakingumą balsuojant, stiprinant mero atsakomybę ir atskaitomybę rinkėjams. Bus pateisinti gyventojų, kurių pagal apklausas dauguma pasisako už tiesioginius merų rinkimus, lūkesčiai, tiesiogiai išrinkti merai turės didesnį rinkėjų pasitikėjimą. Taip pat tikimasi, kad sumažės galimybė suinteresuotoms grupėms paveikti rinkimų rezultatus, tokiu būdu mero pareigybė taptų skaidresnė ir labiau atstovaujanti rinkėjus.

Nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų buvo įteisintos nekeičiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimant atitinkamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisas. Įstatyme buvo praplėstos mero – savivaldybės vadovo – funkcijos (teikti administracines paslaugas asmenims Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu, skirti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo, vadovus, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atkurti savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms, keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka ir kt.), numatyta savivaldybės tarybos nario ar mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu (gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam nustatytų įgaliojimų) sąlygos ir tvarka.

Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatyme numatyta mišri rinkimų sistema – savivaldybės tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą (balsuojama už kandidatų sąrašus), o merai – vienmandatėje rinkimų apygardoje, taip pat numatyta galimybė organizuoti du merų rinkimų turus. Taip pat įstatymas numato galimybę nepartiniams rinkimų komitetams kelti kandidatus į savivaldybės tarybos narius ir merus, nustatyta tvarka surinkę atitinkamą skaičių juos palaikančių rinkėjų parašų. Labai svarbus šio įstatymo pakeitimas yra tai, kad kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, turi sumokėti nustatytą užstatą, kuris, jį išrinkus savivaldybės tarybos nariu atsisako mandato, yra negrąžinamas. Tokiu būdu bus siekiama apsaugoti rinkėjus nuo apgavystės, kai jie balsuoja ir išrenka vienus kandidatus, o savivaldybių tarybose dirba kiti nariai.

Bendriems savivaldybių interesams Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Lietuvos savivaldybių asociacija www.lsa.lt Vidaus reikalų ministerija nuolat bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat pagal kompetenciją nuolat teikiamos konsultacijos savivaldybėms, kitiems suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims. 

Vidaus reikalų ministerija skleidžia Europos Tarybos vietos ir regioninės demokratijos komiteto iniciatyvas bei remiasi jomis tobulindama teisinę bazę. Europos Tarybos dokumentuose numatytos pagrindinės gairės, nurodančios kaip turėtų vystytis savivalda, kokiais prioritetais turėtų vadovautis šalys narės vietos ir regioninės demokratijos plėtros srityje.

Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių institucijų Kongresas yra išskirtinė Europos institucija, kuri atsakinga už demokratijos plėtros vietos ir regioniniame lygmenyje stebėseną. Pagrindinė Kongreso misija yra skatinti vietos ir regioninę demokratiją bei stebėti jos vystymąsi 47 Europos Tarybos šalyse narėse. Atlikdamas vietos savivaldos raidos stebėseną įvairiose šalyse, Kongresas vertina, kaip šalyse narėse įgyvendinamos Chartijos nuostatos.

2011 m. birželio mėnesį tokia stebėsena buvo atliekama Lietuvoje. Apibendrinęs stebėsenos išvadas, Kongresas 2012 m. priėmė rekomendaciją  „Dėl vietos demokratijos Lietuvoje“.

Ekspertai pripažino, kad Lietuva sėkmingai įgyvendina tarptautinių dokumentų nuostatas, tautinės mažumos pilnavertiškai dalyvauja vietos valdžios veikloje ir teisinė bazė veiksmingai savivaldai yra sukurta.


Seniūnaičio žinynas (atsisiųsti)

Gyvenamosios vietos deklaravimo atmintinė (atsisiųsti)

 

Europos Tarybos dokumentai, reglamentuojantys vietos ir regioninės demokratijos plėtrą

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-12-21