BDAR
gdpr

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • Lietuvos-Baltarusijos sienos, migrantų ir Lietuvos gyventojų apsauga 5
    • Siekiant maksimaliai sustiprinti sienos apsaugą, būtina užtikrinti, kad visas pasienio su Baltarusija ruožas būtų stebimas naujausiomis technologijomis. Tai kainuoja daug, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau skyrė papildomai 11,5 mln. eurų stebėjimo sistemoms įrengti. Per artimiausius dvejus metus neapsaugotų pasienio ruožų nebeliks.
      Trumpuoju laikotarpiu sienos apsaugai stiprinti pasitelkta Viešojo saugumo tarnyba, Policijos departamentas, Šaulių sąjunga, Lietuvos kariuomenė ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX).
      Dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija. Tai leidžia sparčiau vykdyti pirkimo ir kitas procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus. Prireikus galima naudoti ir Vyriausybės rezervo lėšas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Valstybės sieną saugo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sargybos ir jiems talkinantys Lietuvos kariuomenės vienetai. Valstybės siena taip pat yra stebima vaizdo stebėjimo sistemomis, kurios valdomos iš VSAT užkardų. Taip pat jautriausiuose pasienio ruožuose tiesiame koncertina, šiuo metu nutiesta 54 km. Per metus ketinama visama Lietuvos - Baltarusijos pasienyje įrengti fizinį barjerą.

      Atnaujinta: 2021 10 21

    • Lietuva, spręsdama migrantų krizę, dvišaliu pagrindu sulaukė iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos ekspertinės pagalbos, technikos, modulinių namelių, koncertinos. Be to, iš Austrijos, Estijos, Lenkijos ir Slovėnijos atvykę pareigūnai kartu su mūsų pasieniečiais dirba Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir padeda valdyti neteisėtos migracijos keliamus iššūkius.

      Pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą Lietuva sulaukė humanitarinės pagalbos – palapinių ir modulinių namelių, lovų, antklodžių, baldų, elektros generatorių, šildytuvų ir kitokios migrantams apgyvendinti reikalingos įrangos iš 18 šalių. Iš Čekijos Lietuva sulaukė finansinės paramos – 13,5 mln. Čekijos kronų (apie 530 tūkst. eurų) kovojant su neteisėta migracija ir saugant išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną.

      Lietuvoje dirba „Frontex“, Europolo ir Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, vertėjai, sienos stebėjimo pareigūnai, socialiniai darbuotojai, apklausų atlikėjai, kurie padeda sparčiau ir efektyviau įveikti migrantų krizę.

      Š m. rugsėjo mėn. Europos Komisija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasirašė projekto „Skubus atsakas dėl neproporcingo trečiųjų valstybių piliečių antplūdžio į Lietuvą iš Baltarusijos“ finansavimo sutartį, pagal kurią Lietuvai ekstremalios situacijos atveju skiriamas 36 796 960.16 eurų Europos Sąjungos finansavimas.

      Atnaujinta: 2021 10 21

    • Siekiant užtikrinti saugumą, veikiama 3 kryptimis:
      1. stovyklavietės ir joje gyvenančių žmonių apsaugą užtikrina Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, gali būti pasitelkiamos ir privačios saugos tarnybos. Pajėgos planuojamos taip, kad būtų užtikrinta tvarka stovyklavietės viduje, o stovyklavietėje gyvenantys asmenys niekur nepasišalintų;
      2. stovyklavietės apylinkėse, gretimose gyvenvietėse skiriamas papildomas policijos pareigūnų ekipažas, kuris patruliuoja ir yra pasirengęs reaguoti į visus įvykius, kilus neramumams stovyklavietėje ir pan., taip pat maksimaliai greitai prisideda vykdant iš stovyklaviečių pasišalinusių asmenų paiešką;
      3. pasienio bei policijos pareigūnai intensyvina bendradarbiavimą su vietos gyventojais, vietos valdžios atstovais ir maksimaliai įsitraukia į saugumo problemų sprendimą, teikia informaciją apie situaciją žmonėms, bendruomenių atstovams. Tam organizuojami susitikimai, bendraujama socialiniuose tinkluose ir pan.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Aktyvūs veiksmai:
      Lietuva maksimaliai telkia ir toliau telks tiek vietines, tiek tarptautines pajėgas. Kol kas neteisėti migrantai apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre (URC), taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) užkardose, laikinai, t. y. karantinavimosi laikotarpiu, dalis migrantų apgyvendinami savivaldybių suteiktose patalpose.
      Jau pradėtas įrengti palapinių miestelis ir būtinas humanitarines sąlygas atitinkantis angaras, kur galėsime apgyvendinti daugiau migrantų, užtikrinti jų ir vietinių gyventojų saugumą, būtinas sanitarines sąlygas, maisto tiekimą.
      Taip pat šiuo metu VSAT vykdo modulinių namelių įsigijimo procedūras. Šiuose nameliuose galėtų laikinai įsikurti keli šimtai žmonių.

      Politinio poveikio priemonės:
      Lietuva reaguoja į pasekmes, sulaikydama ir laikinai apgyvendindama neteisėtus migrantus, be to, siekiama užkirsti kelią migracijos srautui per Lietuvą. Norima, kad migrantai nebesirinktų Lietuvos kaip tinkamo ir patogaus maršruto patekti į kitas Vakarų Europos šalis. Neteisėta migracija turi būti užkardyta dar šių asmenų kilmės šalyse. Bendradarbiaujama su Europos Sąjungos, NATO bei migrantų kilmės šalių atstovais, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) specialistais bei šalių, turinčių didžiausią patirtį sprendžiant neteisėtų migrantų problemą, vadovais, siekiama užkirsti kelią neteisėtų migrantų srautams per Lietuvą ir pagreitinti jų grąžinimą į kilmės šalis.

      Atnaujinta: 2021 09 06

  • Kaip visuomenė gali padėti? 2
    • Piliečiai, nevyriausybinės ir verslo organizacijos gali prisidėti prie neteisėtos migracijos situacijos valdymo šiais būdais:

      1. FINANSIŠKAI
      a) Parama pasieniečiams profesionalia technine įranga ir jų poilsiui.
      Organizuoja VšĮ Laisvės TV. Paramą galima skirti pavedimu (Všį Laisvės TV, LT16 7300 0101 5692 7144, aukojimo paskirtis: Laikykitės, pasieniečiai!) arba per Paypal (el. paštas – gabija@laisves.tv, pažymėti „Laikykitės, pasieniečiai!“). Daugiau informacijos čia: https://laisves.tv/laikykitespasienieciai

      b) Parama atvykusių pažeidžiamų žmonių būtiniesiems poreikiams.
      Organizuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius visų partnerių organizacijų vardu (Caritas, maltiečiai, „Maisto bankas“, Lietuvos skautija, Menų agentūra „Artscape“, „Gelbėkit vaikus“, Diversity Development Group ir Pabėgėlių taryba). Nuoroda paramos skyrimui: https://donation.redcross.lt/zmogiskumassvarbiausia.

      2. MATERIALIOMIS PRIEMONĖMIS
      a) Higienos reikmenys (muilas, šampūnas, sauskelnės ir servetėlės kūdikiams, higienos priemonės moterims):
      --> Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      pristatyti adresu: A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, antradieniais ir ketvirtadieniais 15–17 val.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Line Skirpste, tel. +370 684 88 456.
      -->Lietuvos Caritas:
      pristatyti adresu: Papilio g. 5, Kaunas, pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Justina Inkėniene, tel. +370 674 66 042.

      b) Drabužiai (šilti, žieminiai rūbai, batai, striukės, labiausiai trūksta vyriškų):
      -->VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras ir VšĮ „Sėkmės sodas“ akcija: 
      Vilnius, Augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia (Ramintoja), Savičiaus g. 15, Vilnius, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais 13–17 val.  Dėl daiktų atvežimo kreiptis tel.: +370 609 97 911, +370 615 39 223. 
      -->Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      Šiauliai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiaulių skyrius, Vilniaus g. 130, 3 a., Šiauliai, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 610 20 907.
      Panevėžys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyrius, Respublikos g. 38, 2 a., Panevėžys, trečiadieniais 16–18 val., kontaktinis tel. +370 626 95 165.
      Klaipėda, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyrius, K. Donelaičio 21A, Klaipėda, trečiadieniais 14–17 val., kontaktinis tel. +370 642 79 092.
      -->Lietuvos Caritas:
      Kaunas, Papilio g. 5, pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Marijampolė, Bažnyčios g. 42, Pagalbos centras „Rūpintojėlis“, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 655 16 739.

      c) Rankšluosčiai ir patalynė (patalynė ir užvalkalai), buities priemonės (indai, įrankiai):
      -->Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Line Skirpste, el. p. line.skirpste@redcross.lt, tel. +370 684 88 456.
      -->Lietuvos Caritas:
      Kaunas, Papilio g., pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Marijampolė, Bažnyčios g. 42, Pagalbos centras „Rūpintojėlis“, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 655 16 739.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Justina Inkėniene, tel. +370 674 66 042.

      d) Ilgalaikio galiojimo maisto produktai:
      -->„Maisto bankas“, Vytenio g. 54, Vilnius, kontaktinis asmuo: Dovilė Kovalskytė, el. p. dovile@maistobankas.lt, tel. +370 653 42 480.

      3. SAVANORIŠKU DARBU
      a) Vertėjai: iš kurdų (kurmandži ir sorani dialektai), arabų, tamilų, prancūzų, rusų, čečėnų, tadžikų, anglų kalbų. Versti atskirais atvejais reikėtų iš nurodytų kalbų į anglų arba tiesiai į lietuvių kalbą. Susisiekti su Migracijos departamentu el. p. berta.didike@migracija.gov.lt, tel. +370 5 219 8454.

      b) Piliečiai, kurie padeda ieškoti melagingos informacijos internetinėje erdvėje ir taip kovoti su dezinformacija. Organizuoja VšĮ „Debunk EU“, registracija: www.debunkeu.org/volunteering.

      c) Paramos skirstymas, socialinė pagalba, aplinkos tvarkymas, vaikų užimtumas:
      Lietuvos Raudonasis Kryžius: www.redcross.lt/savanoriaukite;
      Caritas: www.caritas.lt/page/savanoryst-36;
      Maltiečiai: www.maltieciai.lt/tapkmaltieciu-savanoriu;
      „Maisto bankas“: www.maistobankas.lt/savanoriubendruomene;
      Menų agentūra „Artscape“: http://artscape.lt.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 1. Higienos reikmenys (muilas, šampūnas, sauskelnės ir servetėlės kūdikiams, higienos priemonės moterims):
      --> Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      pristatyti adresu: A. Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius, antradieniais ir ketvirtadieniais 15–17 val.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Line Skirpste, tel. +370 684 88 456.
      -->Lietuvos Caritas:
      pristatyti adresu: Papilio g. 5, Kaunas, pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Justina Inkėniene, tel. +370 674 66 042.

      2. Drabužiai (šilti, žieminiai rūbai, batai, striukės, labiausiai trūksta vyriškų):
      -->VšĮ Bendrystės ir socialinių inovacijų centras ir VšĮ „Sėkmės sodas“ akcija: 
      Vilnius, Augustinų Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia (Ramintoja), Savičiaus g. 15, Vilnius, pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais 13–17 val.  Dėl daiktų atvežimo kreiptis tel.: +370 609 97 911, +370 615 39 223. 
      -->Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      Šiauliai, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiaulių skyrius, Vilniaus g. 130, 3 a., Šiauliai, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 610 20 907.
      Panevėžys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Panevėžio skyrius, Respublikos g. 38, 2 a., Panevėžys, trečiadieniais 16–18 val., kontaktinis tel. +370 626 95 165.
      Klaipėda, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyrius, K. Donelaičio 21A, Klaipėda, trečiadieniais 14–17 val., kontaktinis tel. +370 642 79 092.
      -->Lietuvos Caritas:
      Kaunas, Papilio g., pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Marijampolė, Bažnyčios g. 42, Pagalbos centras „Rūpintojėlis“, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 655 16 739.

      3. Rankšluosčiai ir patalynė (patalynė ir užvalkalai), buities priemonės (indai, įrankiai):
      -->Lietuvos Raudonasis Kryžius:
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Line Skirpste, el. p. line.skirpste@redcross.lt, tel. +370 684 88 456.
      -->Lietuvos Caritas:
      Kaunas, Papilio g., pirmadieniais–penktadieniais 10–15 val., kontaktinis tel. +370 673 22 327.
      Marijampolė, Bažnyčios g. 42, Pagalbos centras „Rūpintojėlis“, trečiadieniais 15–17 val., kontaktinis tel. +370 655 16 739.
      Įmonės, norinčios dovanoti didesnius kiekius, gali susisiekti su Justina Inkėniene, tel. +370 674 66 042.

      Atnaujinta: 2021 09 06

  • Bendra informacija ir statistika 6
    • 1.

      Kas yra prieglobsčio prašytojas?

      Prieglobsčio prašytojas yra asmuo, kuris priverstinai palikęs savo šalį dėl įvairių grėsmių savo gyvybei ar sveikatai atvyksta į kitą šalį ieškodamas apsaugos ir prašo prieglobsčio, kad gautų pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusą.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Pabėgėlis yra asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas dėl pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, politinių įsitikinimų, kuris yra už pilietybės valstybės ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga, neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, negali ar bijo grįžti į gyvenamosios vietos valstybę.

       

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Ekonominis migrantas yra asmuo, kuris savo sprendimu išvyksta iš savo šalies, siekdamas pagerinti savo ir savo šeimos gerovę bei perspektyvas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Ne visi pabėgėliai yra ekonominiai migrantai. Negalima atmesti, kad visame migrantų sraute gali atsirasti žmonių, kuriems būtinas politinis prieglobstis. Migracijos departamentas, nustatęs tokius asmenis, jų prašymus nagrinės iš esmės bendra tvarka ir užtikrins, kad nė vienas prieglobsčio prašytojas, kuriam reikia apsaugos, nebūtų grąžintas į jį persekiojančią šalį. Tačiau kol kas visi išnagrinėti prieglobsčio prašymai, pateikti neteisėtai sieną kirtusių migrantų (išskyrus Baltarusijos piliečius), buvo nepagrįsti.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • 2021 m. spalio 21 d. Migracijos departamentas išnagrinėjo 1 600 neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas suteiktas 3 asmenims, 1028 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 412 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo. Šiuo metu dar nagrinėjami 2116 neteisėtų migrantų prieglobsčio prašymai.

      Atnaujinta: 2021 10 21

  • Neteisėtų migrantų priėmimas 5
    • Paprastai stovyklose paskiriamos atskiros erdvės užsiimti religinėmis praktikomis, o jeigu tokia erdvė neužtikrinama, patys žmonės, kurie praktikuoja religiją, pasirūpina, kad tokia vieta stovykloje atsirastų. Pavyzdžiui, Užsieniečių registracijos centre (URC) viena palapinė buvo skirta meldimuisi, kitose stovyklose žmonės patys atskiria ir pagal galimybes įsirengia tokią erdvę.
      Religijos laisvė yra viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Migrantų šeimos visada apgyvendinamos kartu. Vaikai negali būti atskirti nuo tėvų. 

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Jeigu prieglobsčio prašytojas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant bent vienam iš jo tėvų (įtėvių) arba kitam teisėtam atstovui, su kuriuo nepilnametis prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvą. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis, pirminiai veiksmai atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Visiems užsieniečiams atliekami testai dėl COVID-19 ligos ir, kol laukiama rezultatų, jie izoliuojami. Tuo metu tikslinamos migrantų patekimo į Lietuvą aplinkybės, atliekami tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų.
      Daugelis migrantų, neteisėtai kirtusių Lietuvos sieną, pasiprašo prieglobsčio.
      Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuojamas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja šiuos prašymus ir sprendžia, ar yra pagrindo jiems suteikti prieglobstį. Kol kas nė vienam atvykusiam migrantui prieglobstis nėra suteiktas.
      Jei nėra priežasčių suteikti prieglobstį, organizuojamas neteisėtų migrantų grąžinamas į kilmės šalį. Situaciją apsunkina tai, kad daugelis šių asmenų atvyksta be jokių dokumentų.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Visi asmenys, kurie į Lietuvos teritoriją bando patekti neleistinoje vietoje, yra sulaikomi. Tai galioja ne tik neteisėtiems migrantams, tačiau ir bet kuriems kitiems asmenims, kurie į Lietuvą arba iš jos bando vykti ne per veikiančius pasienio kontrolės punktus.

      Atnaujinta: 2021 09 06

  • Prieglobsčio prašymas ir migrantų grąžinimas 4
    • Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio Lietuvoje, bet atvyko į šalį arba yra joje neteisėtai, su prašymu suteikti prieglobstį jis turi kreiptis asmeniškai ir nedelsdamas.
      Prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, užsienietis turi išdėstyti visus faktus ir nurodyti priežastis, dėl kurių jam būtina suteikti prieglobstį Lietuvoje. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį, atliekama pirminė prieglobsčio prašytojo apklausa. Jos metu prieglobsčio prašytojas turi pateikti visus turimus dokumentus, paimami jo pirštų atspaudai, atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis įvertinimas. Pirminė apklausa atliekama prieglobsčio prašytojo gimtąja kalba arba kalba, kurią prieglobsčio prašytojas geriausiai supranta, prireikus dalyvauja vertėjas. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją, išsiaiškinti prašymo motyvus bei padėtį kilmės valstybėje.
      Bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui, turinčiam teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda Užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuris patvirtina, kad jo turėtojas yra prieglobsčio prašytojas, turintis teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

      Gavęs užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį ir kitus dokumentus, Migracijos departamentas gali nuspręsti:
      - nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį. Sprendimas nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį priimamas per 48 val., šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 darbo dienomis;
      - nenagrinėti prašymo suteikti prieglobstį iš esmės ir perduoti prieglobsčio prašytoją kitai Europos Sąjungos (ES) valstybei narei;
      - nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, jeigu prieglobsčio prašytojas atvyko iš saugios kilmės valstybės, prašyme pateikė tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, pateikė klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus, informacijos visai nepateikė, atsisakė leisti paimti jo pirštų atspaudus, dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
      Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, priimamas per 7 darbo dienas, šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 darbo dienomis.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Sprendimai dėl užsieniečių grąžinimo (savanoriško ar priverstinio) priimami tuo atveju, jei jų buvimas Lietuvoje yra neteisėtas (užsienietis neturi vizos, leidimo gyventi, jo prieglobsčio procedūra yra baigta).
      Grąžinimo būdai yra du:
      1. Savanoriškas grąžinimas vykdomas tada, kai užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ir sutinka savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Tada gali būti priimtas sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę ir nustatytas laikotarpis, per kurį jis turėtų įvykdyti sprendimą ir išvykti į kilmės valstybę (laikotarpis nustatomas iki 30 dienų, jis gali būti pratęstas dar 30 dienų).
      Šiuo metu Lietuva užsieniečiams, sutinkantiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, išmoka 300 eurų piniginę išmoką, taip pat, bendradarbiaujant su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), jiems yra nuperkami kelionės bilietai į kilmės valstybę.
      2. Priverstinis grąžinimas (išsiuntimas) vykdomas tada, kai užsieniečio buvimas Lietuvoje yra neteisėtas ir, jam pasiūlius savanoriškai grįžti, jis atsisako tai padaryti. Tada gali būti priimtas sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo. Išsiuntimo procedūrą sudaro pasirengimo stadija (rizikos veiksnių nustatymas, išsiuntimo maršruto pasirinkimas, palydos pareigūnų parinkimas, kelionės bilietų užsakymas, tranzitų suderinimas) ir įgyvendinimo stadija (palydos pareigūno instruktavimas, užsieniečio pristatymas į oro uosta, įlaipinimas, skrydis, užsieniečio perdavimas kilmės valstybės kompetentingoms tarnyboms).
      Prie migrantų, negavusių pabėgėlio statuso, grąžinimo prisideda ir Tarptautinė migracijos organizacija (TMO). Ji organizuoja savanoriško grįžimo ir reintegracijos programą, skirtą migrantams, kurie savo noru apsisprendžia grįžti namo, tačiau neturi galimybių (finansinių) ar jiems reikalinga pagalba išvykti.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Nesuteikus prieglobsčio Lietuvoje, užsieniečiui pasiūloma savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pasinaudojant teikiama parama, o jeigu jis nesutinka, yra išsiunčiamas iš Lietuvos.  Priimti 194 sprendimai dėl migrantų išsiuntimo, kurie nepaprašė prieglobsčio.

      Atnaujinta: 2021 10 21

    • Suteikus užsieniečiui prieglobstį, šiam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka taikoma socialinė integracija. Sukuriamas individualus integracijos planas, suteikiama reikiama parama, teikiamos būtiniausios švietimo, socialinės, psichologinės ir sveikatos priežiūros paslaugos arba užtikrinamas šių paslaugų teikimas.
      Pradinio integracijos laikotarpio metu (iki 3 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęstas iki 6 mėn.) prieglobsčio gavėjui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta, organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms (87,5 euro), mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (58,5 euro), kas mėnesį mokama  kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti (62,4 euro), organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinama būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.
      Pasibaigus pradiniam integracijos laikotarpiui, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn., pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi.

      Atnaujinta: 2021 09 06

  • Finansavimas susijęs su neteisėta migracija 4
    • Europos Sąjungos išorės sieną saugantį barjerą numatoma pastatyti per metus. Projektą įgyvendins valstybės įmonės „EPSO-G“. 
      Preliminariais Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skaičiavimais, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, planuojama, kad bendras apsauginės tvoros aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, tvora turi būti pagaminta iš metalo ir atspari permainingoms gamtinėms sąlygoms, jos dalis turi būti įleista į gruntą.

      Projekto įgyvendinimą prižiūri Komisija vadovaujama Ministrės Pirmininkės.

      Atnaujinta: 2021 10 21

    • Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) skaičiavimais, vieno migranto išlaikymas per dieną kainuoja apie 30 eurų. Migrantų apgyvendinimas apmokamas iš Europos Sąjungos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) neatidėliotinos pagalbos priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
      Į šias išlaidas įskaičiuojamas migrantų maitinimas, aprūpinimas asmeninėmis higienos priemonėmis, patalyne ir medicinos priemonėmis, skalbimo paslaugos, prieglobsčio prašytojams mokamos piniginės išmokos, vertimo ir teisinės paslaugos, pastatų išlaikymo išlaidos, komunalinės paslaugos, pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokestis ir pan.

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Migrantų grąžinimas apmokamas iš Europos Sąjungos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) lėšų. Pasibaigus PMIF lėšoms, grąžinimas būtų apmokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
      Savanoriškai grįžtantiems asmenims išmokamos 300 eurų piniginės išmokos.
      Vieno asmens grąžinimo kaštai priklauso nuo šalies, į kurią asmuo grąžinamas, vežėjo, bilietų kainų ir pan. Grąžinimas į Iraką be palydos vidutiniškai kainuoja apie 1 000 eurų (įskaičiuojant 300 eurų piniginę išmoką, lėktuvo bilietus, transportavimą iki oro uosto).
      Pažeidžiamiems asmenims papildomai reikalinga palyda, kuri vidutiniškai kainuoja apie 4 000 eurų (įskaičiuojamos nuvykimo iki oro uosto išlaidos, lėktuvo bilietai, palydos apgyvendinimas, kitos komandiruotės išlaidos).

      Atnaujinta: 2021 09 06

    • Papildomos išlaidos yra susijusios su prieglobsčio nagrinėjimo procedūrų atlikimu, papildomų apgyvendinimo vietų įrengimu ir išlaikymu (nuomojami moduliniai nameliai, įrengiamos stovyklavietės), apgyvendinimo vietų apsauga, teikiama medicinos pagalba ir pan. Taip pat artėjant šaltajam sezonui papildomai perkami šilti drabužiai, antklodės ir kt.
      Dalies pažeidžiamų asmenų apgyvendinimu ir išlaikymu rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, apgyvendintų savivaldybių patalpose –  savivaldybės, kitų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), taip pat prisideda kitos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos.
      Papildomos išlaidos šiuo metu apmokamos iš šioms institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų, valstybės rezervo. Didžiąją dalį išlaidų numatoma padengti iš Europos Sąjungos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) neatidėliotinos pagalbos priemonės lėšų.
      Prie migrantų aprūpinimo ir kitų poreikių tenkinimo aktyviai prisideda nevyriausybinės organizacijos.

      Atnaujinta: 2021 09 06