Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 2 d. reglamentuota pirmojo posėdžio sušaukimo procedūra – pirmąjį posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, tad spręstina, kad posėdį šaukiantis asmuo ir sudaro posėdžio darbotvarkės projektą.
Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje gali būti svarstomas, pvz., mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus nustatymo klausimas, nes merui gali būti sudėtinga be vicemerų, tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių) ar patarėjų vykdyti mero kompetencijai priskirtas funkcijas ir organizuoti savivaldybės tarybos darbą, taip pat kiti klausimai, užtikrinantys sklandų savivaldybės institucijų darbą ir kuriems nereikia išankstinio įvertinimo savivaldybės tarybos komitetuose.
Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ normas, svarbu pažymėti, kad savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, o meras – vykdomoji ir įstatymu šios dvi institucijos viena nuo kitos atskirtos, jos negali kištis viena į kitos veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendimą dėl tarybos narių komandiruočių turi priimti savivaldybės taryba, o ne meras.
Vicemerus taryba ne skiria, bet išreiškia pritarimą ar nepritarimą mero siūlomai kandidatūrai (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 32 str. 2 d.); nauja redakcija išdėstytame VSĮ nenustatytas reikalavimas balsuoti slaptai, išreiškiant tarybos poziciją dėl mero siūlomos vicemero kandidatūros, taip pat nenustatytas reikalavimas dėl nuomonę šiuo klausimu išreiškiančių tarybos narių skaičiaus.
Savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi, remiantis Vyriausios rinkimų komisijos sprendimu, kad rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 14 str. 2 d.); nėra pagrindo jiems pasibaigti (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 14 str. 1 d.), nes nauja taryba nesusirinko į pirmąjį posėdį. Buvusios savivaldybės tarybos įgaliojimai pasibaigia, kuomet į pirmąjį posėdį susirenka ir prisiekia nauja savivaldybės taryba, vadinasi, kol tai neįvyko, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi. Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 9 d. nustato, kad kai mero nėra (tai apima ir kai meras neišrinktas) tarybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.
Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra – laikinai tarybos paskirtas tarybos narys privalo sušaukti posėdį, jei to raštu reikalauja 1/3 savivaldybės tarybos narių narių (VSĮ 17 str. 9 d.), taigi meras arba laikinai tarybos paskirtas tarybos narys privalo vykdyti šią imperatyvią VSĮ nuostatą – nustatyta tvarka sušaukti posėdį ir savo potvarkiu patvirtinti 1/3 tarybos narių siūlomos darbotvarkės projektą.
Siekiant aiškumo, turėtų būti nustatomas kiekvienos konkrečios politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius, pvz., vicemerų skaičius, pagal VSĮ 32 str. 3 d. nustatytus kriterijus, tarybos posėdžių sekretorių skaičius ir kt. Administracijos direktoriaus pareigybė (viena) yra nustatyta pačiame VSĮ, tad manytina, kad šio skaičiaus nustatinėti nereikia, nebent tai būtina fiksuoti tarybos sprendime dėl aiškumo numatant ir apskaičiuojant administracijos direktoriaus atlyginimui skiriamas lėšas.
Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstyti teiktini klausimai preliminariai nagrinėjami savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 19 str. 1 d., 13 str. 5 d.), prireikus – komisijų posėdžiuose ir kt. Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai, o dalyvavimas nauja redakcija išdėstyto VSĮ 16 str. 2 d. nustatytoje veikloje (išskyrus savivaldybės tarybos posėdžius) vertintina, kaip pasirengimas tarybos posėdyje priimti atitinkamus sprendimus (žr. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020); už laiką, skirtą įstatymo nustatytais būdais pasirengti tarybos tarybos posėdžiui tarybos nariams jau yra nustatytas atlygis (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 12 str. 1 d.); savivaldybės tarybos reglamente nustatyti atlygį už pasirengimą tarybos posėdžiui kitokiais būdais, nei nustato nauja redakcija išdėstytas VSĮ, nėra teisinio pagrindo.
Siūlytina savivaldybės tarybos reglamente nusistatyti procedūras nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 17 d. nustatytai opozicijos lyderio pirmumo pasisakyti ir užduoti klausimus posėdyje svarstomais klausimais teisei įgyvendinti, opozicijos veiklos viešinimo tvarką bei lėšų tam skyrimą ir kt.
Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ nustatytus bendruosius reikalavimus savivaldybės tarybos sudaromų komisijų sudėčiai, pažymėtina, kad šio įstatymo 22 str. 3 d. nustato, kad „Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“ Vadovaujantis šiomis nuostatomis, net ir nesant nauja redakcija išdėstyto VSĮ 23 str. ir 24 str. nustatyto imperatyvaus reikalavimo į Etikos ar Antikorupcijos komisijas įtraukti seniūnaičius ar visuomenės atstovus, tai galima daryti, vadovaujantis nauja redakcija išdėstyto VSĮ 22 str. 3 dalimi, ir į Etikos ar Antikorupcijos komisijas įtraukti seniūnaičius, visuomenės atstovus, savivaldybės gyventojus, valstybės tarnautojus, reglamentuojant tai savivaldybės tarybos reglamente.
Nauja redakcija išdėstytas VSĮ nenumato galimybės tarybai steigti kolegialų darinį – tarybos posėdžių sekretoriatą; vietoje šio kolegialaus darinio įstatymas nustato reikalavimą, kad tarybos posėdžius aptarnautų tarybos posėdžių sekretorius (-iai) – politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas (-ai), kurių skaičių nustatys taryba, o į pareigas skirs meras. Tarybos posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašyme turi būti įrašytos nauja redakcija išdėstyto VSĮ nustatytos ir mero priskirtos savivaldybės tarybos sekretoriaus funkcijos, prireikus – kompetencijų paskirstymas tarp pačių tarybos sekretorių. Tačiau, atsižvelgę į nauja redakcija išdėstyto VSĮ 33 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) padėti atlikti priskirtas funkcijas gali būti pasitelkiama savivaldybės administracija, spręstina, kad savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybės administracijos struktūrą, gali jos sudėtyje nustatyti padalinį (laikydamasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų), kuris kartu su tarybos posėdžių sekretoriumi (-iais) atliktų nauja redakcija išdėstyto VSĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas.
Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 1 d. nustatytais atvejais, kai meras bus pavaduojamas, savivaldybės kolegijos posėdžiams pirmininkaus vicemeras, o VSĮ 30 str. 3 d. nustatytais atvejais, nesant mero, savivaldybės kolegijos posėdžiams pirmininkaus mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.
Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 22 str. reglamentuoja savivaldybės tarybos komisijas (žr. šio straipsnio pavadinimą), todėl nors merui ir numatyta iniciatyvos teisė siūlyti tarybai sudaryti atitinkamą komisiją, sprendimą dėl komisijos sudarymo turi priimti taryba. Nuostata „mero siūlymu“ vertintina kaip mero išreikšta valia, kad savivaldybės taryba sudarytų komisiją, tačiau ar ją sudaryti, ar ne, galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Šios teisės normos formuluotė „gali būti“ reiškia savivaldybės tarybos teisę, o ne pareigą.
Šiuo atveju meras teisiškai nesaistomas, bet politiškai – iš dalies saistomas. Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ normas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų statusą, jų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų, spręstina, kad tarybos išreikštas nepasitikėjimas yra tarybos signalas (rekomendacija) merui, tačiau tik meras gali priimti sprendimą, ar atsižvelgti į savivaldybės tarybos išreikštą nuomonę, ar ne.
Tuo atveju, kai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys laikinai eina mero pareigas (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 3 d.), jo, kaip tarybos nario, įgaliojimai sustabdomi (nauja redakcija išdėstyti VSĮ 30 str. 5 d.), toks tarybos narys negali balsuoti tarybos posėdžiuose, tokiam tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 6 d.) ir taikomi nauja redakcija išdėstyto VSĮ 25 str. 6 d. nustatyti reikalavimai nedirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir negauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Tuo atveju, kai tarybos paskirtas tarybos narys pavaduoja merą (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 1 ir 2 d.), jo, kaip tarybos nario, įgaliojimai nestabdomi, toks tarybos narys balsuoja savivaldybės tarybos posėdžiuose, gauna atlygį už už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir jam netaikomi nauja redakcija išdėstyto VSĮ 25 str. 6 d. nustatyti reikalavimai.
Nauja redakcija išdėstytame VSĮ nėra draudimo tame pačiame tarybos posėdyje teikti daugiau nei vieną vicemero kandidatūrą.
Pagal nauja redakcija išdėstyto VSĮ 15 str. 2 d. 9 p. išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, <...> tvirtinimas, <...> mero teikimu. Atsižvelgus į tai, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 33 straipsnio 1 dalis), savivaldybių tarybos, įsivertinusios savo biudžetų asignavimų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, tvirtindamos savivaldybės administracijos struktūrą, gali numatyti administracijos direktoriaus pavaduotojo – karjeros valstybės tarnautojo pareigybę.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., o 2 dalyje – šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį. Siekiant užtikrinti vietos savivaldos funkcionavimą laikotarpiu nuo nauja redakcija išdėstyto Vietos savivaldos įstatymo įsigaliojimo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių, parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1268 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmąjį posėdį, o iki pirmojo 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžio taikomos iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Įstatymo projektą prašoma svarstyti skubos tvarka.
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu, o pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 29 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268 nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorių, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, skiria ir atleidžia meras; savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui.
Sistemiškai aiškinant minėtas įstatymų nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi jį į pareigas priėmusios kolegialios institucijos įgaliojimai, darytina išvada, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo pavaduotojas) iš pareigų turėtų būti atleistas tos kadencijos savivaldybės tarybos sprendimu, kuri jį į pareigas priėmė. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos funkcionavimą, tuo pačiu – gyventojų viešųjų poreikių tenkinimą, savivaldybės administracijos direktoriaus (jo pavaduotojo) atleidimo data turėtų būti susieta su jį į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijos pabaigos data.
