BDAR
gdpr

D.U.K. apie Valstybės tarnybos pertvarką

  • Situacija viešajame sektoriuje išties grėsminga – 2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.
  • Tyrimai rodo, kad net 60 proc. darbuotojų yra nepatenkinti darbu valstybės tarnyboje, kasmet mažėja norinčių čia dirbti, ypač jaunimo tarpe – iš visų, pretenduojančių į valstybės tarnybą, vos 7 proc. yra jaunesni kaip 29 m. Taip pat mažėja ir šalies gyventojų pasitikėjimas valstybės tarnyba.
  • Įsisenėjusi šalies viešojo sektoriaus problema yra menkai ugdomi valstybės tarnautojų įgūdžiai. Pagal Tarptautinį valstybės tarnybos efektyvumo indeksą Lietuva užima 20 vietą iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančių šalių. Silpniausia grandis – valstybės tarnautojų gebėjimai (36 vieta).
  • Pastarųjų metų iššūkiai (COVID-19, ekonominiai, geopolitiniai ir saugumo, kt.) parodė,  kad būtina investuoti į efektyvesnį viešąjį valdymą – stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas, didinti žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumą.
  • Į būtinybę tobulinti valstybės tarnybą kasmet Lietuvos dėmesį savo rekomendacijose atkreipia ir tarptautinės institucijos – EBPO bei Europos Komisija.
  • Dauguma Vyriausybių bandė pertvarkyti valstybės tarnybą, tačiau buvo stokojama sisteminio požiūrio – valstybės tarnybos problemos buvo sprendžiamos trumpalaikiais sprendimais, taip pat nebuvo užtikrintas nuoseklus ir pakankamas finansavimas.

Nieko nedarant, šalies viešojo sektoriaus laukia stagnacija:

  • Nebus kam efektyviai spręsti švietimo, sveikatos, saugumo ir kitų šalies gyventojams svarbių klausimų.
  • Didės atskirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
  • Toliau egzistuos neteisinga ir demotyvuojanti atlygio sistema, kai darbo užmokestis mokamas ne už pasiektus darbo rezultatus, o už ilgus tarnyboje praleistus metus.
  • Daugės ,,perdegusių“ tarnautojų, prastės jų darbo rezultatai, blogės įstaigų mikroklimatas.
  • Valstybės tarnyba ir toliau liks nepatraukli ir negebanti pritraukti jaunų bei kompetentingų darbuotojų.
  • Įstaigoms vadovaus vadovai, negalintys įgyvendinti realių pokyčių.

1. Stiprus, įgalintas vadovų korpusas – šios pertvarkos ašis

  • Šiuo metu į viešąją ar biudžetinę įstaigą atėjęs naujas vadovas neturi laisvės įgyvendinti realių pokyčių įstaigoje – jis negali pats suformuoti komandos, nustatyti atlygio politikos.
  • Pertvarkos projekte siūloma panaikinti viršutines valstybės tarnautojų atlyginimo lubas, decentralizuoti valstybės tarnautojų atrankas, atsisakyti didžiausio leistino tarnautojų ir darbuotojų skaičiaus – institucijų ir įstaigų vadovai patys spręstų, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti.
  • Taip pat numatoma vadovams užtikrinti konkurencingą atlygį – jis priklausys nuo pasiektų rezultatų, kurie turės būti aptarti priimant į darbą ir įtvirtinti pasirašant susitarimą.
  • ​​​​​​​Daugelis ES ir EBPO šalių yra sukūrusios aukštesnę valstybės tarnybą – vadovų korpusą jos valdo centralizuotai. Šios šalys gali pasigirti efektyvesniu viešuoju valdymu. Pavyzdžiui, EBPO šalių Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Nyderlandai užima 8 vietą, Estija – 12, Airija – 14 vietą, o Lietuva tik 20.
  • Aukštesnę valstybės tarnybą norima įtvirtinti ir Lietuvoje. Konkursus į įstaigų vadovų pareigas siūloma organizuoti centralizuotai, o į valstybės tarnautojų pareigas – decentralizuoti, leidžiant vadovui pačiam spręsti dėl savo komandos sudėties ir apimties.
  • ​​​​​​​Centralizuotai būtų ugdomos ir vadovų kompetencijos – organizuojami įvadiniai ir tęstiniai mokymai, stiprinamos lyderystės, modernaus įstaigų ir žmogiškųjų išteklių valdymo kompetencijos.

2. Lankstesnė valstybės tarnyba, teisingesnė atlygio politika

  • Pertvarkos rengėjai siūlo naują valstybės tarnautojų atlygio politiką, pareiginę algą apskaičiuojant pagal vidutinį šalies darbo užmokestį. Dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių. Be kita ko, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose.
  • ​​​​​​​Pokyčio tikslas – lankstesnė valstybės tarnyba. Siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
  • Ketinama atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje – ši darbo užmokesčio dalis nemotyvuoja dirbti efektyviau ir siekti rezultatų. Priedas už stažą iškreipia rinką – vienodas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimas gali skirtis net 30 proc. Tai lemia valstybės tarnybos senėjimą, didėjantį atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
  • Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais –  politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.

3. Naujos kartos Viešojo valdymo agentūra

  • Naujos kartos Viešojo valdymo agentūra bus atsakinga už centralizuotą vadovų atrankų ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų stebėseną ir konsultavimą.
  • ​​​​​​​Šiuo metu valstybėje nėra įstaigos, atsakingos už viešojo valdymo politikos įgyvendinimą, įskaitant biudžetinių bei viešųjų įstaigų stebėseną.
  • Iki šiol pagrindinė Valstybės tarnybos departamento (VTD) funkcija buvo centralizuotų atrankų vykdymas. Išplėtus funkcijas, naujoji Viešojo valdymo agentūra taps kompetencijų centru, kuris dėl efektyvios ir šiuolaikinės valdysenos konsultuos visas šalies biudžetines ir viešąsias įstaigas.
  •  Nuo 2023 m. sausio 1 d. VTD prie Vidaus reikalų ministerijos taps Viešojo valdymo agentūra.

 

  •  Taip, laikas valstybės tarnybos pertvarkai nėra pats tinkamiausias. Visgi nuolatinis pertvarkos atidėliojimas gali lemti tai, kai diskusijoms apie tinkamą ar netinkamą laiką jau nebebus prasmės. Jei nieko nedarysime dabar, netolimoje ateityje atsidursime ekstremalioje situacijoje. Blogi viešojo sektoriaus rezultatai pareikalaus labai didelių resursų „skylėms užkamšyti“ – tiek žmogiškų, tiek finansinių.
  • Pertvarka orientuota į ilgalaikį pokytį. Jau dabar būtina padėti pamatus sisteminiams pokyčiams, tačiau jų įgyvendinimui ir apčiuopiamiems rezultatams pasiekti prireiks ne vienerių metų.
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-12