Būtų keista stebėti krepšinio rungtynes, kuriose treneriai ir žaidėjai neturėtų plano, nežinotų, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, o nuskambėjus minutės pertraukėlės sirenai aikštelėje kiltų panika. Įvairioms situacijoms planą turinti komanda svarbi ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir gyvenime, nes nuo nelaimingų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų nėra apsaugotas niekas, bet pasiruošti gali – ir turi – kiekvienas.
Paralelę tarp antrosios Lietuvos religijos, krepšinio, ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms brėžia kampanija „Esame komanda. Turime planą“, raginanti sužinoti, o žinantiems – prisiminti, kaip pasiruošti nelaimėms bei kaip elgtis jų metu. Visus derinius ir kitą reikalingą informaciją galite rasti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72.lt.
Įvykiams galioja sniego gniūžtės efektas
Ekstremaliąją situaciją daug žmonių sieja su kraštutiniais atvejais – karu, branduoline avarija. Tačiau tiems, kas susiduria tiesiogiai, ekstremaliais tampa ir įvairūs kiti įvykiai, nuo gamtinių stichijų, tokių kaip potvynis, audra, snygis, ekstremalus šaltis ar karštis, iki žmonių sukeltų nelaimių – gaisro, pastato griuvimo, sprogimo ir kitų.
Vien ugniagesiai gelbėtojai kasmet Lietuvoje išvysta vidutiniškai į 20 tūkstančių įvykių. „Pastaruosius penkerius metus tendencijos gerėja, gaisrų skaičius mažėja, dažniau suteikiami įvairūs gelbėjimo darbai. Tačiau svarbu suprasti, kad bet kuris įvykis, net pats mažiausias, tinkamai nereaguojant gali išaugti į ekstremaliąją situaciją“, – pabrėžia Donatas Gurevičius, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
Ir nors kiekvienas atvejis yra skirtingas bei individualus, scenarijai dažniausiai yra panašūs. Apibendrinant, juos galima skirstyti į tris veiksmus: slėptis nuo nelaimės poveikio, išlaukti tam tikrą laiką arba evakuotis. Tie patys ir esminiai pasiruošimo elementai.
Kur slėptis priklauso nuo situacijos
Norint būti pasiruošus tinkamai reaguoti nutikus ekstremaliajam įvykiui ar kitai nelaimei, iš anksto reikia atlikti kelis žingsnius. Pirmiausia, pasirūpinti, kad apie nelaimę būtumėte įspėti laiku – įsitikinti, jog telefone aktyvuoti perspėjimo pranešimai, pasidomėti, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti.
„Kai kurių nelaimių atvejais gali tekti slėptis, todėl skatiname iš anksto susirasti artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį, kuriame, esant ekstremaliajai situacijai, būtų centralizuotai teikiamos tokios paslaugos, kaip maitinimas, medicininė ar psichologinė pagalba. Oro pavojaus, karo atveju svarbu žinoti ir artimiausią priedangos statinį, kuriame būtų saugu pasislėpti nuo kulkų, skeveldrų ar šukių. O gal priedangai tinkamas ir jūsų būstas – tai gali būti rūsys, garažas ar požeminė automobilių stovėjimo aikštelė tvirtomis betoninėmis perdangomis“, – pataria D. Gurevičius.
Sprogimo, apšaudymo atveju priedangos reikia ieškoti artimiausioje aplinkoje. Namuose ar bute tai gali būti patalpa su antra siena nuo išorės, pavyzdžiui, vonia ar tualetas be išorinių langų, kur mažesnė tikimybė būti sužeistam nuo duženų, skeveldrų. Svarbiausia atsitraukti nuo langų, kurie išdužę galėtų jus sužeisti, ir durų, kurios nuo sprogimo bangos galėtų ant jūsų užvirsti. Lauke išgirdus sprogimus, šūvius, derėtų nedelsiant griūti ant žemės ir užsidengti galvą, kaip priedanga taip pat galima pasinaudoti dauba, grioviu ar šaligatvio borteliu – bet kuo, kur atsigulę būsite žemiau grindinio.
Plano nauda – keleriopa
D. Gurevičius pabrėžia, kad ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą – būtent apie tai ir yra naujoji Lt72.lt kampanija. Todėl naudinga iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą ekstremaliosios situacijos atveju – tai gali būti šeimos nariai, artimieji, o gal net kaimynai. Su šiuo „reagavimo būriu“ vertėtų susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais (t.y. jei reikės slėptis, laukti arba evakuotis), kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite – apsikeisti kontaktine informacija. Nuspręsti reikėtų ir tai, kas jums galėtų padėti evakuacijos atveju – tai turėtų būti patikimas asmuo, gyvenantis ne jūsų apylinkėse, kuris galėtų suteikti prieglobstį ištikus nelaimei.
„Visus šiuos dalykus su savo komanda reikia susitarti iš anksto, kadangi įvykus ekstremaliajai situacijai tam gali nebūti laiko ir galimybių, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio linijos gali būti perkrautos ar laikinai neveikti. Tokie išankstiniai susitarimai naudingi ir kitų nelaimių atveju. Pavyzdžiui, kyla gaisras, o jūs negalite susisiekti su namuose gyvenančiu pensinio amžiaus asmeniu, bet esate sutarę susitikti kieme prie sūpynių. Atvažiavę ten jį ir randate – paaiškėja, kad skubėdamas žmogus nespėjo pasiimti telefono“, – pavyzdį pateikia civilinės saugos ekspertas.
Išvykimo krepšį verta paskirstyti
Paskutinis, bet labai svarbus pasiruošimo žingsnis – susikrauti išvykimo krepšį. Jame turėtų būti ne tik svarbiausi dokumentai, vaistai, drabužiai, bet ir vandens bei maisto mažiausiai 72 valandoms, t.y. trims paroms. Tai leis jums ir jūsų artimiesiems išgyventi bei patirti mažesnę žalą tiek evakuacijos atveju, tiek jei tektų slėptis namuose.
Išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas, daiktus naudinga padalinti tarp visų šeimos narių ir net vaikui duodant nedidelę kuprinę su keliais žaislais, knygelėmis, kurios slėpimosi atveju gali padėti jį nuraminti. Beje, išvykimui reikalingus daiktus namuose galima laikyti ir kitur – pavyzdžiui, vandens ir maisto atsargas galite sudėti į dėžę. Svarbiausia, kad visa tai būtų patogu greitai paimti ir neštis.
Išvykimo krepšio (ar krepšių) turinys gali praversti ne tik evakuacijos, bet ir įvairiais kitais atvejais. Pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai galėsite būti ramūs, nes turėsite maisto ir vandens atsargų, kurios padės pralaukti nepalankų laikotarpį, sulaukti pagalbos, nesvarbu, gyvenate name užmiestyje ar atokiame vienkiemyje.
„Pirma, žinojimas ir pasiruošimas suteikia saugumo jausmą. Antra, ekstremaliųjų situacijų metu svarbiausias vaidmuo tenka laikui. Tie, kas neturi pasiruošę maisto, vandens atsargų, užsipylę kuro, yra priversti eikvoti laiką vietoje to, kad judėtų ten, kur saugu. Taigi labai svarbu ne tik apie viską pagalvoti, bet ir pasiruošti. Juo labiau, kad vidutiniškai apie 70 proc. išvykimo krepšio turinio, kuris skelbiamas Lt72.lt, daugelis mūsų gali rasti savo namuose. Tereikia susidėti svarbiausius daiktus vienoje vietoje“, – ragina D. Gurevičius.
Mieste ir kaime iššūkiai skiriasi
Pateikiamos pasiruošimo rekomendacijos yra universalios, tačiau Lietuvoje yra per 1,2 mln. namų ūkių ir kiekvieno jų situacija individuali. Tas pats šeimos planas vienais atvejais gali apimti tik artimuosius, kitais – ir kaimynus ar kitus pažįstamus, socialiai pažeidžiamus asmenis.
Iššūkiai skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietovės. Miestuose gali būti lengviau rasti slėptuvę ar priedangą, užtat evakuotis gali būti sudėtingiau, todėl svarbu pagalvoti bent apie kelis išvykimo kelius ar net numatyti kitą evakuacijos alternatyvą – pavyzdžiui, vietoje automobilio naudoti dviratę transporto priemonę, kuri padės aplenkti spūstis ir pirmuosius kilometrus įveikti kur kas greičiau.
Iš kaimiškų vietovių paprasčiau evakuotis, spūsčių tikimybė minimali, tačiau gali būti sudėtingiau rasti slėptuvę. Kolektyvinei apsaugai gali būti pritaikomi tokie statiniai, kaip bažnyčios, kultūros centrai, seniūnijos, mokyklos, parduotuvės. Be to, nemažai nuosavų namų turi rūsius, kurie gali būti pritaikyti kaip slėptuvės ir leisti patogiai jaustis ne tik jums, bet ir kaimynams, kurie rūsio neturi.
„Kaimiškose vietovėse bendruomeniškumo įprastai yra daugiau, žmonės bendrauja su kaimynais, vieni kitus pažįsta. Didmiesčiuose to mažiau, todėl raginame žmones pagalvoti ne tik apie save, bet ir kitus – galbūt gretimame bute gyvena senyvo amžiaus ar negalią turintis asmuo. Kodėl neužėjus ir nepasiteiravus – galbūt negirdėjo, nežino apie pavojų? O gal reikės pagalbos?“ – nebūti abejingais skatina D. Gurevičius.
Esant ekstremaliajai situacijai naujausia informacija ir rekomendacijos būtų skelbiamos LRT kanalais – per televiziją, radiją, interneto svetainėje. Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.
Ragina ugdyti naujus įpročius
Turite komandą, planą, pasiruošėte išvykimo krepšį – puiku. Bet savo atsparumą grėsmėms visada galite padidinti. Civilinės saugos ekspertas D. Gurevičius ragina ugdyti naujus įpročius: automobilyje visada turi būti mažiausiai pusė kuro bako, o išvykimo krepšį vertėtų peržiūrėti bent kas pusmetį, pakeičiant besibaigiančio galiojimo maisto produktus, vaistus, žiemos sezonui pridedant šiltesnių rūbų ir pan.
Dar geriau, jei savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandytumėte realybėje. „Neretai žmonės neturi daug išgyvenimo patirties ir kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kažkas ir nutiks, sugebės susidoroti. Todėl dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų, arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai“, – sako D. Gurevičius.
Laikas yra svarbiausias veiksnys ir brangiausias išteklius bet kokios nelaimės atveju. Gaisras, potvynis, audra, sprogimas, avarija, oro pavojus, branduolinė avarija – kas benutiktų, kiekviena minutė ar net sekundė gali būti lemiama. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti, turėti savo komandą ir planą, kad, nelaimei nutikus, būtų aišku, kas ir kokių veiksmų turi imtis. Kaip pastebi Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius, nors daug Lietuvos gyventojų apie tai yra pagalvoję, realių pasiruošimo veiksmų imasi mažuma.
D. Gurevičiaus teigimu, dauguma žmonių kliaujasi apgaulinga iliuzija, kad nelaimės juos aplenks, o jei kas ir nutiktų, jie sugebės su tuo susidoroti. Visgi realybė kita: nelaimės visada užklumpa netikėtai, pačiu netinkamiausiu metu, o kaip elgtis žino vienetai.
„Vien ugniagesiai gelbėtojai reaguoja į 20 tūkst. įvykių per metus, vidutiniškai – per pusšimtį atvejų kasdien. Kiekviena nelaimė, ar ji būtų gamtinė, ar žmogaus sukelta, tiesiogiai su ja susidūrusiam yra skausminga, pavyzdžiui, gaisras ne tik suniokoja turtą, pridaro materialinių nuostolių, bet ir gali atimti namus, prieglobstį. Deja, nelaimei įvykus belieka tik apgailestauti, kad iš anksto nieko nepadarėte ir niekaip tam nesiruošėte“, – sako civilinės saugos ekspertas.
Kad taip nenutiktų, pašnekovas turi pasiūlymą: jei savaitgalį nieko neplanuojate, vietoje triskart matyto filmo per televizorių, aptarkite šeimos planą ir susikraukite išvykimo krepšį. Dabar, kai joks pavojus negresia, tam skirta valanda-dvi jums nieko nereikš, užtat jei įvyktų nelaimė, būtent tiek laiko būsite sutaupę ir galėsite iškart imtis veiksmų.
Kas yra šeimos planas?
Kokia nelaimė ar ekstremalioji situacija benutiktų, scenarijus bus vienas iš trijų: slėptis (pvz., audros, sprogimų, oro pavojaus atvejais), laukti (pvz., dėl snygio, ligos protrūkio, branduolinės avarijos) arba evakuotis (pvz., kilus gaisrui, potvyniui, karui). Esminiai pasiruošimo elementai visais atvejais yra tie patys.
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, kad apie nelaimę būsite įspėti laiku – aktyvuoti perspėjimo pranešimus telefone, pasidomėti, kur yra perspėjimo sirenos. Taip pat svarbu žinoti, kur galėsite pasislėpti, kaip ir kur evakuositės nelaimės atveju, kas jums galės padėti. Daugiau apie tai galite sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje Lt72.lt.
„Ekstremaliųjų situacijų metu laimi tie, kurie veikia kaip komanda ir turi aiškų veiksmų planą. Todėl reikėtų iš anksto susitarti, kas sudarys jūsų komandą. Tai gali būti šeimos nariai, artimieji, o gal net kaimynai – viskas priklauso nuo individualios situacijos. Tarpusavyje turėtumėte susitarti, kaip elgsitės skirtingais atvejais, kur susitiksite, jei būsite skirtingose vietose, kur slėpsitės ar evakuositės, kaip ten atvyksite, kas paims išvykimo krepšį, jei neturite – apsikeisti kontaktine informacija. Tai ir bus jūsų šeimos planas“, – sako D. Gurevičius.
Jis priduria, kad iš anksto sutarti veiksmus labai svarbu, kadangi įvykus nelaimei telefonas ne visada gali padėti susisiekti. Pavyzdžiui, komandos narys gali telefoną pamesti, palikti namuose, gali išsikrauti baterija ar apskritai neveikti mobilusis ryšys.
Išvykimo krepšys – nebūtinai vienas
Kaip šeimos planas, taip ir išvykimo krepšys kiekvienu atveju gali būti skirtingas. Svarbiausias išvykimo krepšio paruošto išgyventi trims paroms turinys yra:
– bent 12 litrų vandens asmeniui;
– greitai paruošiamas maistas, užkandžiai;
– kompaktiška turistinė viryklė su dujų balionėliu;
– higienos ir medicinos reikmenys;
– radijo imtuvas;
– žibintuvėlis;
– asmens dokumentai;
– keletas šimtų eurų grynaisiais;
– šilti drabužiai;
– miegmaišis, turistinis kilimėlis;
– cigaretės ir juvelyriniai dirbiniai esant būtinybei galėtų būti panaudoti mainams;
- kiti svarbūs išgyvenimui daiktai ir priemonės.
Išvykimo krepšio turinio turėtų užtekti visiems šeimos nariams išgyventi mažiausiai 72 valandas, t.y. tris paras. Tai leistų jums ir jūsų artimiesiems išgyventi bei patirti mažesnę žalą tiek jei reiktų slėptis ir laukti, tiek evakuacijos atveju.
D. Gurevičius atkreipia dėmesį, kad išvykimo krepšių gali būti ir ne vienas. „Išvykimo krepšys yra tik pavadinimas, tai neprivalo būti vienas didelis krepšys ar lagaminas. Kaip tik, daiktus geriau paskirstyti mažesnėmis dalimis: dalį susidėti į kuprinę, dalį – į sportinį krepšį, lagaminą ar net dėžę. Svarbiausia, kad tuos daiktus turėtumėte vienoje vietoje ir galėtumėte juos greitai paimti. Juk daugumą šių daiktų galima rasti namuose, tereikia juos atrasti ir susidėti“, – sako jis.
Žinančių daugiau nei darančių
Išvykimo krepšio turinys gali praversti ne tik prireikus evakuotis, bet ir, pavyzdžiui, kilus audrai, užpusčius ar dingus elektrai. Turėdami vandens ir maisto atsargų galėsite jaustis ramiau, nereikės rizikuoti ar gaišti laiko jų ieškant.
Pasak D. Gurevičiaus, veiksmų planavimas ir tinkamas pasiruošimas ne tik taupo laiką, bet ir suteikia saugumo jausmą. Ekstremaliųjų situacijų atveju tai ypač svarbu, nes padeda nusiraminti ir nuraminti kitus. Kuo daugiau pasiruošusių žmonių, tuo lengviau suvaldyti situaciją.
„Reikia suprasti, kad nesvarbu, kaip puikiai bebūtų pasiruošę valstybinės institucijos, pirmosiomis valandomis būtinas visų susitelkimas. Didelės nelaimės atveju institucijos reaguoja pagal svarbą, taigi ne kiekvieną ta pagalba gali pasiekti iškart. Stiprūs esame tik visi kartu, padėdami vieni kitiems“, – teigia pašnekovas.
Šių metų įvykiai patvirtino, kad didelė dalis gyventojų žino, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms, tačiau realių veiksmų imasi paskutinę akimirką. Pirmosiomis dienomis po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės suskubo pirkti ilgai galiojančių produktų, konservų, tuštino bankomatus, degalinėse formavosi eilės.
Pasiruošimą naudinga išbandyti
D. Gurevičius teigia, kad žmonėms svarbu išsiugdyti įpročius: visada automobilyje turėti bent pusę bako kuro, namuose turėti vandens ir ilgai galiojančių maisto produktų atsargų, reguliariai tikrinti ir atnaujinti besibaigiančio galiojimo produktus.
Dar geriau savo pasiruošimą ir turimus daiktus išbandyti realybėje. „Dabar, ramybės metu, pasirengimo fazėje, galima išsibandyti daiktus žygyje ar iškyloje, imituojant tą situaciją. Galbūt paaiškės, kad dujinę viryklę turite, bet nepasiėmėte degtukų, arba užmiršote juos įdėti į sandarų maišelį ir jie sudrėko? O gal vandens užteko tik vienam vakarui? Tokia išvyka padės pasiruošti geriau, o kartu gali būti smagi patirtis visai šeimai“, – sako D. Gurevičius.
Vėlgi, pasiruošimo įvertinimas leis sutaupyti dar daugiau laiko tada, kai jo reikės labiausiai. Nutikus blogiausiam, būsite pasiruošę veikti. Geriausiu atveju, šių žinių ir pasiruošimo niekada taip ir neprireiks.
Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.
Kiekvienas žino, kad išgirdus sirenas ir gavus perspėjimo pranešimą į telefoną, pirmiausia reikia įsijungti LRT radiją ar LRT televiziją. Nors visada tikimės, kad tik vyksta patikrinimas, ekstremalieji įvykiai tuo ir ypatingi, kad užklumpa netikėtai. Dažnai tokiose situacijose nepavyksta išvengti streso ir panikos, o bene veiksmingiausias nusiraminimo būdas yra žinojimas ir pasiruošimas, sako Donatas Gurevičius, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas.
„Žinodami, kas gali grėsti, pasidomėję, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, ir tinkamai pasiruošę, nutikus netikėtam įvykiui galėsime geriau suvaldyti savo nerimą, o taip pat nuraminti kitus. Žinoma, viena yra užpilti vandens ant rūkstančio šiukšlių konteinerio, kad nekiltų didesnis gaisras, ir visai kas kita – priimti sprendimus kilus oro pavojui, girdint susišaudymus, sprogimus. Streso lygis visai kitas, tačiau kas benutiktų, žinodami, kaip ir kokiais atvejais elgtis, būsime saugesni“, – sako D. Gurevičius.
Svarbi kiekviena akimirka
Pasak jo, oro pavojaus atveju itin svarbi greita reakcija, o pirma ir svarbiausia užduotis – surasti priedangą. Pavyzdžiui, jei nulipti į rūsį ar požeminę stovėjimo aikštelę laiko nėra, namuose priedanga gali tapti antrą sieną nuo statinio išorės turinti patalpa, tokia kaip vonia ar tualetas. Turint daugiau laiko, reikėtų skubiai leistis į rūsį ar požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangą – jokiu būdu nesinaudoti liftu, kadangi, jei dingų elektra, liktumėte jame užstrigę.
Sprogimams užklupus lauke, derėtų nedelsiant griūti ant žemės ir užsidengti galvą, kaip priedanga taip pat galima pasinaudoti dauba, grioviu ar net šaligatvio borteliu – bet kuo, kur atsigulę būsite žemiau grindinio.
Tiek patalpoje, tiek lauke svarbu atsitraukti nuo langų, kurie išdužę galėtų jus sužeisti, durų, kurios nuo sprogimo bangos galėtų ant jūsų užvirsti, taip pat vengti trapių konstrukcijų, tokių kaip pakabinamos lubos ar stikliniai šviestuvai.
„Oro pavojaus atveju esminis kriterijus yra laikas, kiekviena akimirka svarbi. Todėl radus priedangą nereikėtų blaškytis ir ieškoti kito, tolimesnio taško. Pavyzdžiui, jei pavyko pasiekti namo rūsį, ten ir likite. Taip pat verta iš anksto pasidomėti, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai ir ar jie pažymėti priedangos ženklu – geltonas kvadratas su nupieštu namu ir žmogumi viduje. Tiek kolektyvinės apsaugos, tiek priedangos statinių žemėlapius galima rasti svetainėje Lt72.lt“, – teigia D. Gurevičius.
Pralaukus pirmąją bangą, nereikėtų skubėti palikti priedangą – nustojus kaukti sirenoms, nevykstant apšaudymams ar sprogimams, dar bent keliolika minučių reikėtų palaukti priedangoje ir įsitikinti, kad nevyksta antriniai užtaisų sprogimai ar pakartotinės atakos.
Kaip pasiruošti evakuacijai
Nurodymai ir rekomendacijos, ką daryti toliau, būtų skelbiami per LRT radiją ir televiziją. Labiausiai tikėtina, kad pavojaus zonoje esantys civiliai gyventojai būtų evakuojami. Turintys patikimų artimųjų ar pažįstamų, gyvenančių kitoje, saugioje vietovėje ir galinčių suteikti prieglobstį, galėtų savarankiškai vykti pas juos, laikydamiesi nurodytų saugių kelių ir maršrutų. Kitu atveju reikėtų vykti į artimiausią gyventojų evakavimo punktą ar kolektyvinės apsaugos statinį.
„Paprastai sakant, jei prasidėtų kariniai veiksmai, civiliai turėtų ieškoti būdų evakuotis iš pavojaus zonos. Tiek kariškiams, tiek kitoms institucijoms svarbu, kad kovų teritorijoje būtų kuo mažiau žmonių, kuriems galėtų kilti pavojus“, – pabrėžia pašnekovas.
Paliekant namus reikėtų išjungti elektrą, užsukti dujų ir vandens sklendes, uždaryti langus, užrakinti duris. Su savimi reikėtų pasiimti būtiniausius daiktus, kurių gali prireikti evakuojantis ir apsistojus kitoje vietoje – išvykimo krepšį. Jame turėtų būti geriamojo vandens (bent 12 litrų asmeniui), negendančio maisto, užkandžių, nuolat vartojamų vaistų atsargų, pinigų, taip pat svarbiausi dokumentai, radijo imtuvas su papildomais elementais, žibintuvėlis, šilti drabužiai, miegmaišis bei kiti daiktai, priklausomai nuo individualios situacijos. Pavyzdžiui, turintiems mažamečių vaikų reikėtų neužmiršti jiems tinkančio maisto, sauskelnių, vieno kito žaislo ar knygelės, kurie padėtų juos užimti ir nuraminti.
Likus namuose gyventi tektų kitaip
Nusprendus nesievakuoti ar nespėjus to padaryti, naktį namuose reikėtų išjungti šviesą ir be rimtos priežasties nepalikti gyvenamosios vietos. Dienos metu, jei nevyksta kovos veiksmai, nusprendus išeiti į lauką reikėtų būti apsirengus civiliais drabužiais (t.y. vengti maskuojamų spalvų), pamačius priešiškus karius – nesiimti iniciatyvos, patiems prie jų neiti ir nebandyti išsiskirti, neatkreipti dėmesio. Dar geriau – likti priedangoje ar namuose ir nesidairyti pro langus, nefilmuoti ir nefotografuoti.
Jei kariškiai jus užkalbintų, bendraudami su jais nerodykite nedraugiškumo, nelaikykite rankų kišenėse ir nedarykite staigių judesių. Taip pat niekada nesiginčykite su žmogumi, turinčiu ginklą, o jei kariai nuspręstų pas jus įsikurti, saugiausia būtų išeiti ir palikti namus.
Pasigirdus šūviams, būnant lauke, reikėtų tuoj pat griūti ant žemės ir rankomis prisidengti galvą, šūviams nutilus – šliaužti į patikimesnę vietą, pvz., požeminę perėją, pastatą, griovį ir pan. Išgirdus šūvius namuose, reikėtų išjungti šviesą ir pasitraukti į patalpą be langų (pvz., vonią, sandėliuką).
Esame komanda. Turime planą
Kaip teigia civilinės saugos ekspertas, norint išvengti panikos ir išlikti saugiems svarbu žinoti savo komandą ir turėti planą.
„Artimiausios priedangos vietos, kolektyvinės pagalbos statiniai, prieglobstį galintis suteikti asmuo, evakuacijos keliai ir būdai, išvykimo krepšys, kur ir kaip susitiktumėte su artimaisiais ar šeimos nariais, ne mažiau nei pusė kuro bako automobilyje – tai keli svarbiausi dalykai, ką būtina iš anksto aptarti ir būti pasiruošus. Ekstremaliosios situacijos atveju mobiliojo ryšio tinklai gali būti itin apkrauti ar net nepasiekiami, taigi jei būsite viską sutarę iš anksto, beliks veikti“, – sako D. Gurevičius, pridurdamas, kad ekstremaliosios situacijos metu kilus būtinybei ką nors pasitikslinti, geriau ne skambinti, o siųsti SMS, kadangi jos mažiau apkrauna tinklą.
Ekstremaliąsias situacijas valdančioms valstybės institucijoms taip pat aktualu, kad pasiruošusių, veiksmus suplanavusių ir žinančių kaip elgtis įvairių situacijų metu žmonių būtų kuo daugiau, kadangi taip lengviau vieni kitiems padėti, o skirtingos jų patirtys ir žinios turi dar didesnę vertę.
Visą informaciją apie tai, kaip pasiruošti nelaimėms ir kaip elgtis jų metu, galite rasti svetainėje Lt72.lt.
Šalia Lietuvos esanti nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė kelia didelę grėsmę, todėl pasiruošti ir žinoti kaip elgtis joje įvykus branduolinei avarijai privalo kiekvienas. Pirmosiomis minutėmis ir valandomis būtent nuo pačių gyventojų veiksmų priklausys jų saugumas. Kaip reikėtų elgtis užgaudus sirenoms ar gavus perspėjimo pranešimą telefone apie branduolinę avariją Baltarusijos atominėje elektrinėje, kada vartoti kalio jodido tabletes, kam jos skirtos ir koks yra radiacijos poveikis žmogaus organizmui – į šiuos ir kitus aktualius klausimus atsako Ramunė Marija Stasiūnaitienė, Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas.
Kokie turėtų būti pirmieji, skubiausi gyventojų veiksmai įvykus branduolinei avarijai?
Pirmoji gyventojų apsaugos priemonė yra jų perspėjimas. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kurią sudaro sirenos, trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus bei teikiama informacija per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.
Gavus pranešimą apie įvykusią branduolinę avariją, pirmiausia reikėtų kuo skubiau eiti į artimiausią pastatą, parvesti naminius gyvūnus namo, galvijus suvaryti į tvartą ir jį uždaryti. Parūpinti jiems vandens ir pašaro kelios dienoms. Taip pat uždengti šulinius.
Esant patalpoje – nedelsiant uždaryti ir užsandarinti langus, vėdinimo angas ir išjungti oro kondicionavimo sistemas, kurios naudoja išorės orą.
Tai atlikus, įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją ir sekti per visuomenės informavimo priemones perduodamą informaciją.
Kilus būtinybei išeiti į lauką, svarbiausia apsaugoti kvėpavimo takus. Tam galite naudoti medicininę veido kaukę, respiratorių, o jei jų neturite – nosį ir burną bent užsidengti nosine, šaliku ar kita medžiaga.
Grįžus iš lauko reikia atsargiai nusivilkti galimai radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus drabužius, jų nepurtyti ir nevalyti, o sudėti į plastikinį maišą ir jį laikyti atokiau nuo žmonių bei gyvūnų. Vien nusivilkus užterštus viršutinius drabužius pašalinama iki 80 proc. radioaktyviojo užterštumo. Jeigu yra galimybė, reikia kuo skubiau nusiprausti su muilu po tekančiu vandeniu, o jei tokios galimybės nėra, tuomet kruopščiai nuvalyti atviras kūno vietas sudrėkintu rankšluosčiu ar drėgnomis servetėlėmis – atlikti dezaktyvavimą. Atlikus šiuos veiksmus, persirengti švariais, spintoje ar stalčiuje laikytais drabužiais.
Apsaugojus save reikia padėti kitiems žmonėms, kurie savarankiškai negali nusivilkti rūbų, nusiprausti. Iš lauko parvestus naminius gyvūnus taip pat reikia nuprausti po tekančiu vandeniu. Padedant kitiems žmonėms ar rūpinantis gyvūnais, reikėtų dėvėti gumines pirštines ir apsaugoti kvėpavimo takus dėvint vienkartinį respiratorių ar medicininę veido kaukę. Po to nepamiršti po tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankų, veido ir kitų kūno vietų, kurios nebuvo pridengtos.
Kokia kalio jodido paskirtis? Kada jį vartoti ir ar išgėrus kalio jodido saugu eiti į lauką?
Kalio jodido (KI) tabletės vartojamos tik tada, kai aplinkoje pasklinda radioaktyviojo jodo ir tik tada, kai jas vartoti rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija. Naudoti jas kitu, nei nurodyta, laiku gali būti žalinga.
Laiku suvartojus KI tabletes, skydliaukė užblokuojama (prisotinama) stabiliuoju jodu ir taip apsaugoma nuo įkvėpto ar su užterštu maistu į organizmą patekusio radioaktyviojo jodo kaupimosi joje ir sukeliamos žalos – šios liaukos vėžinių ir kitokių susirgimų.
Stabiliojo jodo preparatai apsaugo skydliaukę tik nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tačiau neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų branduolinės avarijos metu aplinkoje pasklidusių radionuklidų. Todėl nereikėtų eiti į lauką be būtino reikalo.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad skydliaukės apsaugai branduolinės avarijos atveju jokiu būdu netinkami vartoti vaistinėse parduodami vaistiniai preparatai – spiritiniai jodo tirpalai ar jodo purškalai, skirti burnos gleivinei gydyti, taip pat maisto papildai su jodu ir panašiai. Jie neapsaugotų skydliaukės nuo radioaktyviojo jodo žalingo poveikio. Šių preparatų veiklioji medžiaga yra ne KI, o tiesiog jodas, kuris yra stipriai oksiduojančiai ir toksiškai veikianti medžiaga, galinti sukelti cheminių audinių nudegimų ir apsinuodijimą, todėl jokiais būdais jo negalima gerti, net ir skiedžiant vandeniu.
Koks yra jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) poveikis žmogaus organizmui?
Žmogus negali pajusti, kada yra veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, nes jos negirdi, nemato, ji neturi kvapo ir skonio. Jonizuojančioji spinduliuotė veikia gyvus organizmus ir sukelia DNR pažeidimus.
Per trumpą laiko tarpą gavus didelę apšvitos dozę išsivysto nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pavyzdžiui, ūmus radiacinis sindromas, radiaciniai nudegimai, audinių ir organų pažeidimai. Tipiškų viso kūno apšvitos požymių – pykinimas, vėmimas, silpnumas, karščiavimas ir viduriavimas – gali pasireikšti per pirmąsias kelias valandas. Nedidelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės gali sukelti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, pvz., onkologinių susirgimų ar įvairių paveldimų ligų. Poveikis gyventojų sveikatai gali išryškėti ir praėjus ne vieniems metams nuo patirtos apšvitos.
Įvykus branduolinei avarijai, kokį maistą ir vandenį būtų saugu vartoti? Kaip ir kada būtų galima išeiti į lauką?
Svarbiausia atsiminti, kad būnant radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ar esant įtarimui, jog esate užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, negalima nieko valgyti, gerti, rūkyti, liestis prie daiktų, veido, burnos.
Bendra rekomendacija yra namuose visada turėti maisto atsargų bent 72 valandoms. Būtų saugu vartoti sandariai uždaryto maisto, geriamojo vandens atsargas. Tačiau lauke esantys maisto produktai, tokie kaip daržovės, vaisiai, uogos ir kt., bei tinkamai neapsaugotų šulinių geriamasis vanduo galėtų būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis ir juos vartoti būtų draudžiama. Plačiau apie maisto ir geriamojo vandens atsargų pasiruošimą galima sužinoti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje Lt72.lt.
Kada saugu išeiti į lauką gyventojai bus informuoti. Jeigu išeiti yra būtina, visų pirma reikia apsaugoti kvėpavimo takus ir stengtis būti lauke kuo trumpesnį laiką, o grįžus atlikti dezaktyvavimą.
Ką turėtų daryti tėvai, kurių vaikai avarijos metu buvo mokykloje ar darželyje?
Kiekviena šeima turėtų sudaryti planą ir visi drauge aptarti aktualius klausimus, pavyzdžiui, kur būtų galima slėptis pavojaus atveju, jeigu reikėtų – kur ir kokiu transportu evakuotumėtės. Į šį planą turėtų įeiti ir branduolinės avarijos scenarijus.
Jei vis dėlto nutiktų taip, kad branduolinė avarija įvyktų dienos metu, kai vaikas yra mokykloje ar darželyje, ten jis ir turėtų likti. Šios įstaigos turi Ekstremalių situacijų valdymo planus, kuriuose yra numatyti veiksmai įvykus bet kokiai ekstremaliajai situacijai, taigi vaikai mokyklose ir darželiuose yra saugūs. Branduolinės avarijos atveju, skubėdami pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigų, tėvai gali tik pakenkti ir sau, ir savo atžaloms. Kai tik vaikus būtų saugu pasiimti, tėvai apie tai sužinotų pirmieji.
Kaip reikėtų elgtis toliau? Kiek laiko tektų laukti namuose?
Rekomendacijos, kaip elgtis toliau, būtų skelbiamos per nacionalinį radiją ar televiziją. Jas atsakingos institucijos teiktų įvertinę avarijos mastą, meteorologines sąlygas (vėjo kryptį ir greitį, kritulius) bei kitas aplinkybes.
Branduolinės avarijos atveju slėptis namuose ar kitose tam numatytose patalpose rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi paras. Jeigu avarinė situacija vis dar būtų pavojinga žmonių sveikatai, toliau sektų žmonių evakavimas.
Ką svarbiausia būti susiplanavus, pasiruošus dabar, kai pavojaus nėra?
Šeimos planas ir išvykimo krepšys yra du svarbiausi dalykai, kuriais kiekvienas namų ūkis turėtų būti pasirūpinęs jau dabar. Jie būtini ne tik branduolinės avarijos, bet ir bet kokios kitos ekstremaliosios situacijos atveju.
Išsamią informaciją ir patarimų šiais klausimais galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje Lt72.lt, Radiacinės saugos centro svetainėje Rsc.lt, taip pat kitų kompetentingų institucijų interneto svetainėse.
