Naujasis Valstybės tarnybos įstatymas: pokyčių įgyvendinimas

Esamų pareigybių įvertinimas

Naujojoje VTĮ redakcijoje patikslinta valstybės tarnybos sąvoka. Iki 2018 m. spalio 1 d.  įstaigose sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai,  kurie turi  įvertinti savo  įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes ir nustatyti, kiek jos atitinka naująją valstybės tarnybos apibrėžtį. Daugiau apie tai rasite Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje.

Siekdamos užtikrinti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo proceso nešališkumą ir skaidrumą, mažos įstaigos (pvz. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos) gali paprašyti tarnybinės pagalbos kitų įstaigų (pvz., savivaldybės administracijos) skirti atstovą į komisiją ir įvertinti valstybės tarnautojų pareigybės atitikimą valstybės tarnybos sąvokai.

Svarbu! Rekomenduotina įstaigoms pareigybes įvertinti greičiau nei iki 2018 m. spalio 1 d. tuo atveju, jei įstaigoje yra valstybės tarnautojų, kuriuos įspėti apie pareigybės panaikinimą reikia prieš 4 mėnesius (pagal VTĮ 43 str. 1 d.).

Naujų pareigybių aprašymų parengimas iki 2019 m. sausio 1 d.

Iki 2019 m. sausio 1 d. įstaigos turės aprašyti ir patvirtinti visas įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes (naujojo VTĮ 3 str. 10 d.). Daugiau informacijos apie tai, kaip apsirašyti valstybės tarnautojų pareigybes, bus paskelbta 2018 m. rugsėjo 28 d.

Ūkinio-techninio pobūdžio funkcijos

Naujojo VTĮ 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia valstybės tarnautoją kaip fizinį asmenį, einantį pareigas valstybės tarnyboje. 

Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas (VTĮ 2 str. 11 dalis).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos šios pagrindinės viešojo administravimo sritys:

1) administracinis reglamentavimas;

2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);

3) administracinių paslaugų teikimas (t. y. leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas);

4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas (t. y. viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė);

5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (t. y. veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą).

Dėl skirtingo institucijų ir įstaigų veiklos pobūdžio nėra galimybės sudaryti baigtinį ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų sąrašą, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar pareigybė turi būti priskirta valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei, reikėtų atsižvelgti į valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį. Jeigu atliekamos funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, pareigybė turėtų būti priskirta darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei.

Dėl skirtingo institucijų ir įstaigų veiklos pobūdžio nėra galimybės sudaryti baigtinį ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų sąrašą, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar pareigybė turi būti priskirta valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei, reikėtų atsižvelgti į valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį. Jeigu atliekamos funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, pareigybė turėtų būti priskirta darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei.

Vertinant pareigybėms priskirtas funkcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, neturėtų būti pavedamos atlikti su viešojo administravimo veikla susijusios funkcijos.

Vertinant pareigybių priskyrimą valstybės tarnautojo pareigybėms taip pat siūlome atsižvelgti į naujos redakcijos VTĮ 1 priede nurodytas valstybės tarnautojų pareigybes. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, laikytina ta profesinė veikla, kurią atlieka minėtame 1 priede nurodytas pareigas einantys valstybės tarnautojai, pvz., Seimo nario padėjėjas-sekretorius, mero padėjėjas, teisėjo padėjėjas ar kitos pareigybės, kurias einantys valstybės tarnautojai, pagal pareigybės pobūdį padeda valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems pavestas funkcijas, vykdydami išimtinai ekspertinės, apžvalginės, lyginamosios, analitinės informacijos rengimo, funkcijas.

Tuo atveju, jei įstaigoje darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdo viešojo administravimo funkcijas, rekomenduojame viešojo administravimo funkcijas „perduoti“ valstybės tarnautojams, arba vietoje darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, steigti valstybės tarnautojų pareigybes.

Daugiau informacijos apie viešojo administravimo funkcijas ir ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas galite rasti čia: Dėl viešojo administravimo funkcijų ir ne viešojo administravimo funkcijų

Atrankos tvarka

Visus tarnautojus centralizuotai atrinks Vyriausybės įgaliota įstaiga. Į  padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ji atrinks 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus ir teiks jų kandidatūras į pareigas priimančiam asmeniui. Į  kitas pareigas centralizuotai bus atrenkamas 1 pretendentas.

Konkursų skelbimas

Konkursai privalės būti paskelbti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo pareigybės atsilaisvinimo ar per 3 mėn. nuo naujos pareigybės įsteigimo. Konkursą į įstaigos  vadovo pareigas bus privaloma paskelbti ne vėliau kaip likus 6 mėn. iki kadencijos pabaigos, o baigti – ne vėliau kaip likus 1 mėn. iki vadovo kadencijos pabaigos.

Pretendentų rezervas

Nelieka valstybės tarnautojų rezervo, tačiau įtvirtinamas pretendentų rezervas, į kurį patenka: teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turintys asmenys; centralizuoto konkurso nelaimėję, bet gerai pasirodę pretendentai; pasibaigus priėmimo laikui atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Visi jie, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į statuso atkūrimą, gali dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka.

Pretendentų rezervą administruos Vyriausybės įgaliota įstaiga.

 

Valstybės tarnautojų perkėlimas

Valstybės tarnautojų perkėlimo laimėjus konkursą terminas sutrumpėjo nuo 17 iki 14 kalendorinių dienų. Nebereikės atleisti konkursą toje pačioje ar kitoje įstaigoje laimėjusio pakaitinio tarnautojo – jį bus galima tiesiog perkelti.

Vadovų tarnybinis kaitumas

Neliks įstaigų vadovų tarnybinio kaitumo – perkėlimo jų prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu.

Pareiginė alga

Nelikus pareigybių kategorijų, pareiginė alga bus nustatoma pagal pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.

Svarbu dabar dirbantiems tarnautojams: dabartinis priedas už kvalifikacinę klasę bus inkorporuotas į pareiginę algą – valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuotas valstybės tarnautojo iki 2019 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš dabar taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ įgyvendinimo nuostatos, susijusios su darbo užmokesčio perskaičiavimu, iki 2019 sausio 1 d. bus tikslinamos atsižvelgiant į Seimo tvirtinamą 2019-iesiems pareiginės algos bazinį dydį (susijusį su priimta mokestine reforma).

Perskaičiavus gauto pareiginės algos koeficiento įstaigos vadovas savo nuožiūra didinti negali, pavyzdžiui, II įstaigų grupės vyriausiojo specialisto pareiginę algą perskaičiavus ir gavus koeficientą, pavyzdžiui, 7,3, savavališkai pareiginės algos koeficiento didinti iki, pavyzdžiui, 7,5 negalima.

Vėliau pareiginės algos koeficientas nustatomas pagal VTĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas taisykles.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientas taip pat nustatomas pagal VTĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 13 dalies nuostatas, tačiau į pareigas priimantis asmuo (Vyriausybė, Seimas, Prezidentas, savivaldybės taryba, ministras) turi teisę nustatyti ir didesnį pareiginės algos koeficientą.

Įgyvendinant VTĮ 3 straipsnio nuostatas dėl pareiginės algos koeficientų perskaičiavimo manome, kad pareiginės algos koeficientas pagal matematines taisykles turi būti apvalinamas iki dešimčių.

Priedai ir priemokos

Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui galės būti skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, ir už papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos.  

Priedą už tarnybos stažą sudarys 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.

Pareiga pranešti apie duomenis

Atsiranda nauja pareiga tarnautojams pranešti į pareigas priimančiam asmeniui, jei apie kitą tarnautoją paaiškėja duomenų, dėl kurių jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.

Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą

Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galios ne 1 metus, kaip dabar (išskyrus ES lėšomis finansuojamus projektus), o tol, kol asmuo dirbs šį darbą.

Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla

Įtvirtinama apibendrinta nuostata, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, atsisakant detalaus veiklų išvardinimo.

Tarnybinė atsakomybė

Patikslintos kai kurios šiurkščių pažeidimų apibrėžtys bei pateikiamas baigtinis šiurkščių pažeidimų  sąrašas.

Įstatymas papildytas nuostata, kad 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas taikomas ir tuomet kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Nuo 3 metų iki 6 mėn. sutrumpintas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nuo nusižengimo padarymo dienos tiriant tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas perkeliamas arba atleidžiamas iš tarnybos.

Materialinė atsakomybė

Įstatyme nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.  

Reglamentuotas žalos išieškojimas ne teismine tvarka.                 

Atsiranda nuostata, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų ar perėjimas į kitas pareigas neatleidžia jo nuo padarytos žalos atlyginimo.

Patikslintos nuostatos dėl regreso teisės, kai valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žalą padarė įstaigos vadovas – jį į pareigas priimantis asmuo, turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo ar vadovo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek buvo sumokėta, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo mėnesinių darbo užmokesčių.

Valstybės tarnautojams bus suteikiamos 22 darbo dienų (27 darbo dienų – vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., neįgaliems valstybės tarnautojams) minimalios kasmetinės atostogos.

Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.

Vertinimo komisijoje tarnautojas bus vertinimas  tik į pareigas priimančio asmens prašymu arba paties valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, prašymu. Pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimas bus suvienodintas su visų valstybės tarnautojų vertinimu.

Iš esmės keisis teigiamos ir neigiamos pasekmės po vertinimo.

Naujajame įstatyme sumažinti išeitinių išmokų dydžiai. Kai valstybės tarnautojas atleidžiamas dėl pareigybės panaikinimo, iki 1 metų dirbusiam tarnautojui mokama 1 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (dabar 2 mėn.), daugiau kaip 20 metų – 5 mėn. (dabar 6 mėn.).

Sutrumpės pranešimo dėl pareigybės panaikinimo terminai. Vietoje 2 mėn. apie pareigybės naikinimą reikės įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėn. Asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, įspėti reikės ne vėliau kaip prieš 2 mėn. (vietoj 4 mėn.), neįgalųjį, asmenį auginantį vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai – ne vėliau kaip prieš 3 mėn. (vietoj 4 mėn.).

Įvedama mentoriaus pareigybė.  Su valstybės tarnautojais, kuriems sukako 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų pasibaigus tarnybos laikui, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Atsisakyta valstybės tarnybos termino pratęsimo valstybės tarnautojui sukakus 65 m.

Atsižvelgiant į tai, kad mentorystės instituto tikslas – perduoti įgytą patirtį, manytina, kad su valstybės tarnautojais, kuriems jau yra sukakę 65 metai ir kurių valstybės tarnyba pratęsta, galės būti sudaromos terminuotos darbo sutartys dėl mentorystės ne ilgiau kaip 2 metams.

 

Pagal naujojo VTĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, naikinant VTĮ 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos, kaip naikinamos valstybės tarnautojo, pareigybės funkcijos.

Tuo atveju, jei, pavyzdžiui, naikinama padalinio vadovo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigybė ir vietoje jos steigiama analogiška struktūrinio padalinio vadovo (darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį) pareigybė, šiai pareigybei konkursas pagal Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (2017 m. birželio 21 d. LRV nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“) neturi būti skelbiamas.

Priimamam darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, gali būti nustatyta kintama pareiginės algos dalis pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.

 

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektas

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1167 „Dėl vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1090 „Dėl valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu ar sužalotu atliekant tarnybines pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ projektas (Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai, Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašas)

LRV nutarimo „Dėl Valstybės tarnautojų ir diplomatų nuotolinio darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Terminuotų darbo sutarčių dėl mentorystės sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektas

LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1414 „Dėl pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ projektas 

Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo projektas

Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių projektas

Persikėlimo (kelionės ir turto perkėlimo) išlaidų dėl karjeros valstybės tarnautojų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje (tarnybos vietovėje) apmokėjimo ar kompensavimo tvarkos aprašo projektas

Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašo ir Valstybės tarnautojų, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, profesinio mokymo metu arba dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo projektai

Priėmimo į valstybės tarnautoj pareigas organizavimo tvarkos aprašo projektas 

LRV nutarimo „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių poreikio nustatymo kriterijų nustatymo“ projektas

 

 

Dėl ilgalaikio nepertraukiamo darbo stažo

Valstybės tarnautojams, kurių pareigybė panaikinta dėl sąvokos neatitikimo valstybės tarnybos sampratai ir su kuriais yra sudaryta darbo sutartis, ilgalaikis nepertraukiamas darbo stažas nenutrūksta, todėl jie turi teisę į  papildomas atostogas,  teisę rinkti darbo tarybos narius, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, kai atleidžiama tik dalis darbuotojų ir kt.

Dėl valstybės tarnybos pratęsimo

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad iki naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kuriems pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalį buvo pratęsta tarnyba, valstybės tarnautojo pareigas eina iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos.

Taigi, su valstybės tarnautojais, kuriems valstybės tarnyba buvo pratęsta pagal galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalį, tarnybos santykiai tęsis iki valstybės tarnybos pratęsimo termino pabaigos.

Su valstybės tarnautojais, kuriems pagal dabar galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą tarnybos terminas pratęstas iki 2018-12-31, taip pat su valstybės tarnautojais, kuriems 65 metai sukaks 2019-01-01, tarnybos santykiai negalės būti pratęsti, nes 2019-01-01 nebelieka teisinio pagrindo pratęsti valstybės tarnybos termino.

Dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių pareigybių panaikinimo valstybės tarnautojams esant tikslinėse atostogose

Valstybės tarnautojams, esantiems tikslinėse atostogose, ir kurių pareigybių neturėtų likti nuo 2019-01-01 (pvz., poskyrio vedėjo, struktūrinio padalinio vadovo pavaduotojo (išskyrus savivaldybių institucijose)) esant valstybės tarnautojo prašymui valstybės tarnautojai tarnybinio kaitumo būdu gali būti perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas (pvz., vyriausiojo specialisto, patarėjo ar kitas pareigas). Nesant tokio valstybės tarnautojo prašymo, pagal naujojo VTĮ 51 straipsnio 6 dalį nėščia valstybės tarnautoja, taip pat valstybės tarnautojas, auginantis vaiką (vaikus) ar įvaikį (įvaikius) iki 3 metų, negali būti atleisti iš pareigų ir dėl pareigybės panaikinimo. Tokiu atveju valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo procesas nukeliamas iki išnyks aplinkybės, kurioms esant valstybės tarnautojo pareigybė negali būti panaikinta (pvz., kol valstybės tarnautojo auginamam vaikui sueis treji metai).

Dėl įstaigų struktūrų

Pagal naujojo VTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nuo 2019-01-01 nelieka struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų, poskyrio vadovų (išskyrus savivaldos institucijose) pareigybių. Priklausomai nuo įstaigos poreikių, vietoje poskyrių, gali būti steigiami skyriai departamento struktūroje arba savarankiški skyriai. Prireikus nutolusiose darbo vietose gali būti steigiama skyriaus patarėjo pareigybė (vietoje buvusio poskyrio vedėjo pareigybės). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal naujojo Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį departamentas steigiamas nevienarūšių viešojo administravimo įstaigos funkcijų įgyvenimui administruoti. Pagal poreikį vietoje struktūrinių padalinių vadovų pavaduotojų pareigybių rekomenduojama steigti patarėjo ar vyriausiojo specialisto pareigybę.

Ministerijose, Vyriausybės kanceliarijoje turi būti steigiamos grupės sudėtingiems, kompleksiniams, su politikos formavimu susijusiems viešojo administravimo įstaigos uždaviniams spręsti. Departamentai, savarankiški skyriai steigiami vidaus administravimo funkcijoms atlikti ar politikos formavimui aptarnauti.

Dėl įstaigų grupių

Šiuo metu Vidaus reikalų ministerijoje rengiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ projektas, kuris 2018 m. spalio mėn. bus pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms.

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes tvirtina Seimas.

Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų

Naujojo VTĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti aprašytos ir patvirtintos visos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybės.

Planuojama 2018 m. spalio mėn. Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ projektą (toliau – nutarimo projektas).

Priėmus nutarimo projektą, Valstybės tarnybos departamentas įstaigoms suteiks prieigą prie VATIS testinės aplinkos, kurioje bus pateikiama metodinė medžiaga (vaizdo įrašai), galima bus pabandyti susikurti pareigybių aprašymus, kompetencijas.

Dėl teisės aktų projektų

Didžioji dalis teisės aktų projektų, susijusių su VTĮ įgyvendinimu, rengiami Vidaus reikalų ministerijoje. Parengtus teisės aktų projektus (Vyriausybės nutarimų projektus) pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms planuojama nuo 2018 m. spalio mėn. pradžios.

Su VTĮ įgyvendinimu susiję teisės aktų projektai bus viešai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir VRM interneto svetainėje.

 

–––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––

Jei turite klausimų dėl naujojo Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo, susisiekite el. paštu valstybestarnyba@vrm.lt

Atsižvelgdami į įstaigų paklausimus, ateityje pateiksime daugiau apibendrintos informacijos, susijusios su pokyčių įgyvendinimu valstybės tarnyboje.

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-27