VALSTYBĖS TARNYBOS SĄVOKA IR PAREIGYBIŲ ĮVERTINIMAS

Esamų pareigybių įvertinimas

Naujojoje VTĮ redakcijoje patikslinta valstybės tarnybos sąvoka. Iki 2018 m. spalio 1 d.  įstaigose sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai,  kurie turi  įvertinti savo  įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes ir nustatyti, kiek jos atitinka naująją valstybės tarnybos apibrėžtį. Daugiau apie tai rasite Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje.

Siekdamos užtikrinti valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo proceso nešališkumą ir skaidrumą, mažos įstaigos (pvz. savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos) gali paprašyti tarnybinės pagalbos kitų įstaigų (pvz., savivaldybės administracijos) skirti atstovą į komisiją ir įvertinti valstybės tarnautojų pareigybės atitikimą valstybės tarnybos sąvokai.

Svarbu! Rekomenduotina įstaigoms pareigybes įvertinti greičiau nei iki 2018 m. spalio 1 d. tuo atveju, jei įstaigoje yra valstybės tarnautojų, kuriuos įspėti apie pareigybės panaikinimą reikia prieš 4 mėnesius (pagal VTĮ 43 str. 1 d.).

Naujų pareigybių aprašymų parengimas iki 2019 m. sausio 1 d.

Iki 2019 m. sausio 1 d. įstaigos turės aprašyti ir patvirtinti visas įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes (naujojo VTĮ 3 str. 10 d.). Daugiau informacijos apie tai, kaip apsirašyti valstybės tarnautojų pareigybes, bus paskelbta 2018 m. rugsėjo 28 d.

Ūkinio-techninio pobūdžio funkcijos

Naujojo VTĮ 2 straipsnio 10 dalis apibrėžia valstybės tarnautoją kaip fizinį asmenį, einantį pareigas valstybės tarnyboje. 

Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas (VTĮ 2 str. 11 dalis).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos šios pagrindinės viešojo administravimo sritys:

1) administracinis reglamentavimas;

2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);

3) administracinių paslaugų teikimas (t. y. leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas);

4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas (t. y. viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė);

5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (t. y. veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą).

Dėl skirtingo institucijų ir įstaigų veiklos pobūdžio nėra galimybės sudaryti baigtinį ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų sąrašą, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar pareigybė turi būti priskirta valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei, reikėtų atsižvelgti į valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį. Jeigu atliekamos funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, pareigybė turėtų būti priskirta darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei.

Dėl skirtingo institucijų ir įstaigų veiklos pobūdžio nėra galimybės sudaryti baigtinį ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų sąrašą, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar pareigybė turi būti priskirta valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei, reikėtų atsižvelgti į valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų pobūdį. Jeigu atliekamos funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, pareigybė turėtų būti priskirta darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei.

Vertinant pareigybėms priskirtas funkcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, neturėtų būti pavedamos atlikti su viešojo administravimo veikla susijusios funkcijos.

Vertinant pareigybių priskyrimą valstybės tarnautojo pareigybėms taip pat siūlome atsižvelgti į naujos redakcijos VTĮ 1 priede nurodytas valstybės tarnautojų pareigybes. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, laikytina ta profesinė veikla, kurią atlieka minėtame 1 priede nurodytas pareigas einantys valstybės tarnautojai, pvz., Seimo nario padėjėjas-sekretorius, mero padėjėjas, teisėjo padėjėjas ar kitos pareigybės, kurias einantys valstybės tarnautojai, pagal pareigybės pobūdį padeda valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems pavestas funkcijas, vykdydami išimtinai ekspertinės, apžvalginės, lyginamosios, analitinės informacijos rengimo, funkcijas.

Tuo atveju, jei įstaigoje darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdo viešojo administravimo funkcijas, rekomenduojame viešojo administravimo funkcijas „perduoti“ valstybės tarnautojams, arba vietoje darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, steigti valstybės tarnautojų pareigybes.

Daugiau informacijos apie viešojo administravimo funkcijas ir ūkinio-techninio pobūdžio funkcijas galite rasti čia: Dėl viešojo administravimo funkcijų ir ne viešojo administravimo funkcijų

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-09-27