Visuomenės pasitikėjimas Lietuvos teisėsaugos institucijomis 2015 metais pasiekė rekordines aukštumas. Teisėsauga pasikeitė neatpažįstamai: išaugo moderni vadovų karta, diegiami šiuolaikiniai vadybos stiliai, atsirado erdvė iniciatyvai, kūrybai ir saviraiškai, iš naujo atgimė profesijos prestižas.
Pareigūnai jau nebėra tik vykdytojai. Jie patys ėmėsi atsakomybės: bendradarbiauti, kurti, kelti kompetenciją, ugdyti pagarbą darbuotojams ir visuomenei, diegti atsakomybę, nepakantumą korupcijai ir kitiems nusižengimams. Patys kuria sistemą, kurioje būtų gera dirbti – ir kurią gerbtų bei pasitikėtų visuomenė.
Tačiau to negana. Tolesnei raidai reikalingi pokyčiai išorėje. Būtina atnaujinti įstatymus, kurie seniai nebeatitinka dabarties realijų. Svarbu teisingai atlyginti pareigūnams už darbą, juos motyvuoti, jiems padėti ištikus nelaimei, tolygiai paskirstyti darbo krūvius, nustatyti tvirtesnes socialines garantijas, užtikrinti skaidrų priėmimą į tarnybą bei sudaryti palankias sąlygas karjerai ir kvalifikacijos kėlimui.
Naujasis Vidaus tarnybos statutas ir kiti teisės aktai atvers teisėsaugai kelią modernizuotis, sustiprėti, motyvuoti pareigūnus, o kartu – geriau bei efektyviau apsaugoti visuomenę.
Kelias į pokyčius. Kokių pokyčių reikia, kad būtume saugesni |
Vidaus reikalams finansuoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui yra įsteigti 2 Europos Sąjungos fondai:
- Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas, kuris orientuotas į asmenų srautus ir integruotą migracijos valdymą. Fondo lėšomis remiami su visais migracijos aspektais susiję veiksmai: pabėgėlių priėmimas ir prieglobstis, teisėta migracija, integracija ir trečiųjų šalių piliečių, kurie neteisėtai apsistojo šalyje, grąžinimas.
- Vidaus saugumo fondas, kuris valstybėms narėms padės įgyvendinti vidaus saugumo strategiją, stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir Sąjungos išorės sienų valdymą. Šis fondas taip pat rems naujų informacinių sistemų, visų pirma atvykimo/išvykimo sistemos ir Registruoto keleivio sistemos įdiegimą.
Atsakinga institucija administruoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą Lietuvoje paskirta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 149).
Atsakinga institucija administruoti Vidaus saugumo fondą Lietuvoje paskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 826).
Vidaus saugumo fondą sudaro 2 finansinės priemonės:
- Sienų ir vizų priemonė (ES) Nr. 515/2014 (VSF-sienos), pagal kurią Lietuvai skirta 24 704 873 eurų nacionalinei programai įgyvendinti ir 154 mln. eurų specialios tranzito schemos (Rusijos piliečių tranzitui į/iš Kaliningrado sritį) funkcionavimui.
- Policijos bendradarbiavimo, nusikaltimų prevencijos, kovos su jais ir krizių valdymo priemonė (ES) Nr. 513/2014 (VSF-policija), pagal kurią Lietuvai skirta 16 120 656 eurų.
VSF-sienų priemonė finansuos veiklas, kurios 2007–2013 m. buvo įgyvendinamos Išorės sienų fondo lėšomis.
Veiklos, kurios bus remiamos pagal VSF-policijos priemonę, iki 2014 m. buvo finansuojamos pagal šias programas: „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (ISEC) ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ (CIPS).
VSF-sienų priemonė padės Lietuvai siekti šių konkrečių tikslų:
- remti bendrą vizų politiką siekiant palengvinti teisėtą keliavimą, užtikrinti aukštos kokybės paslaugas prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims, laikytis vienodo požiūrio į trečiųjų šalių piliečius ir spręsti neteisėtos imigracijos klausimą;
- remti integruotą sienų valdymą ir skatinti tolesnį su sienų valdymu susijusių priemonių derinimą.
Europos Sąjunga pagal VSF-Sienos priemonę kompensuos Lietuvai negautus mokesčius už tranzito vizas ir papildomas išlaidas, patirtas įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 694/2003.
VSF-policijos priemonė Lietuvoje koncentruosis į šias aukšto lygio politinio dialogo metu aptartas sritis:
- kova su prekyba narkotikais;
- antikorupcinės priemonės;
- kova su kibernetiniu nusikalstamumu;
- Sąjungos politikos, susijusios su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu, įgyvendinimas;
- valstybės saugumui kylančios rizikos ir krizių valdymas.
VSF finansinės paramos bendrąsias nuostatas nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014.
2015 m. rugpjūčio 6 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2015) 5426 buvo patvirtinta Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. laikotarpiu. 2017 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas Nr. C(2017)7958, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos sprendimas C(2015)5426, kuriuo patvirtinama Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014-2020 m. laikotarpiu (LT).
Nacionalinė Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programa (LT, EN).
2015 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-753 buvo patvirtintas Nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos veiksmų įgyvendinimo planas.
Vidaus saugumo fondo administravimą reglamentuojantys teisės aktai
2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų veiksmų programos 10 prioriteto priemonės
2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto ,,Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonių projektų finansavimo sąlygų aprašai
1 uždavinys „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“
1.1. Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
1.2. Valstybės institucijų ir įstaigų vidaus administravimo tobulinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
2 uždavinys „Padidinti viešojo valdymo procesų skaidrumą ir atvirumą“
2.1.Viešojo valdymo institucijų atvirumo didinimas ir visuomenės įsitraukimas į viešojo valdymo procesus skatinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
2.2. Nacionalinių kovos su korupcija priemonių įgyvendinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
2.3. Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos (projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1) (projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2) (projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 3)
3 uždavinys ,,Pagerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę, didinant jų atitikimą visuomenės poreikiams“
3.1. Viešojo administravimo subjektų iniciatyvos, skirtos paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
3.2. Paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimas savivaldybėse (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
4 uždavinys ,,Pagerinti verslo reguliavimo aplinką“
4.1. Geresnio reglamentavimo diegimas ir verslo priežiūros sistemos tobulinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1) (projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 2)
4.2 Teisingumo sistemos veiksmingumo didinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas).
5 uždavinys ,,Pagerinti žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimą valstybinėje tarnyboje“
5.1. Žmogiškųjų išteklių valdymo tobulinimas valstybinėje tarnyboje sisteminiu lygmeniu (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
5.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dirbančiųjų strateginių kompetencijų centralizuotas stiprinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
5.3. Valstybės įstaigų vadovų grandies stiprinimas (projektų finansavimo sąlygų aprašas)
VYKDOMI PROJEKTAI
Projektas Nr. 10.1.5-ESFA-V-925-01-0002 „Įstaigų vadovų lyderystės stiprinimas“
2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos administravimas, informavimas, vertinimas:
Projektas „ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – veiksmų programos administravimas“
Projektas „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija - Informavimas apie veiksmų programą“
Projektas „Vidaus reikalų ministerijos ES fondų investicijų vertinimas“
Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia aukštųjų mokyklų studentų baigiamųjų rašto darbų konkursą. Kviečiame bakalauro ir magistro studijų studentus iki šių metų spalio 20 d. ministerijai teikti rašto darbus pagal temas, susijusias su VRM kuruojamomis sritimis, ir laimėti vertingus prizus.
Pagrindiniai reikalavimai ir dalyvavimo sąlygos:
- kiekviena aukštoji mokykla gali pateikti ne daugiau kaip po 4 rašto darbus (šis skaičius yra bendras bakalauro ir magistro rašto darbams);
- konkursui teikiami rašto darbai turi būti apginti aukštosiose mokyklose iki pateikimo ministerijai dienos (bet ne anksčiau nei per praėjusius mokslo metus) ir jose įvertinti ne mažiau kaip „labai gerai“;
- rašto darbai turi būti parašyti valstybine lietuvių kalba;
- rašto darbų tema turi būti tiesiogiai susijusi su vidaus reikalų ministro valdymo sritimis, t. y.:
- viešasis saugumas: viešoji tvarka, vidaus tarnyba, priešgaisrinė bei civilinė sauga ir gelbėjimo darbai, valstybės sienos apsauga, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvarta, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga;
- migracija;
- viešasis administravimas;
- regionų plėtra;
- elektroninė valdžia;
- vietos savivalda;
- valstybės tarnyba;
- rašto darbai ministerijai teikiami per aukštųjų mokyklų dekanatus;
- rašto darbai kartu su aukštosios mokyklos teikimu ir aukštosios mokyklos baigiamųjų darbų komisijos įvertinimu pateikiami ministerijai raštu, skaitmeninėje elektroninėje laikmenoje.
Rašto darbų vertinimas ir apdovanojimai:
Konkursui pateiktus rašto darbus vertins vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta komisija, susidedanti iš ne mažiau nei 7 narių – VRM administracijos padalinių atstovų, taip pat iš vidaus reikalų ministro valdymo srityse veikiančių įstaigų atstovų.
Komisijos nariai rašto darbus vertins individuliai nuo 1 iki 10 balų. Konkursą laimės daugiausiai balų surinkę rašto darbai. Balams pasiskirsčius po lygiai, sprendimas bus priimtas atviru komisijos narių balsavimu. Vertinant rašto darbus, parengtus temomis, kurias aukštosioms mokykloms pasiūlė ministerija, prie bendro komisijos balo bus pridedamas vienas balas.
Rašto darbai bus vertinami atsižvelgiant į juose tiriamos problemos aktualumą vidaus reikalų ministro valdymo sritims ir problemos atskleidimą, nagrinėtos problemos naujumą ir svarbą, išvadų ir rekomendacijų pagrįstumą bei galimybę pritaikyti jas praktikoje.
Rašto darbus komisija įvertins ir tris konkurso laimėtojus, kurių rašto darbai bus pripažinti laimėję konkursą, vidaus reikalų ministras apdovanos prizais – jų atsiimti studentai bus pakviesti į Vidaus reikalų ministeriją.
2018 metų aukštųjų mokyklų baigiamųjų rašto darbų konkurso rezultatai.
Kontaktai pasiteiravimui:
Monika Karsokienė, el. p.: monika.karsokiene@vrm.lt , tel.: (85) 271 8348.
Rekomendacijos savivaldybėms dėl komunikacinių priemonių valdant COVID-19 plitimą
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. pasitarimo sprendimo protokolo Nr. 28 1 klausimo priedo – COVID-19 valdymo strategijos įgyvendinimo priemonių plano 1.5.4 veiksmą, teikia informaciją apie informacines priemones ir kanalus, siūlytinus savivaldybėms jų taikomos gerosios praktikos sklaidai, valdant COVID-19 ligos plitimą.
Valdant COVID-19 ligos plitimą ir paskelbus šalyje ekstremaliąją situaciją, savivaldybės kartu su kitomis institucijomis įgyvendino daugelį valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, į kurių priėmimą buvo įtrauktos ir jos, o tinkamo informavimo ir jo sklaidos priemonių pasirinkimas suformavo gerąją bendravimo ir bendradarbiavimo praktiką:
• kasdieniai rytiniai (7 val.) Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų štabo pasitarimai, kuriuose buvo pristatoma tos dienos esama situacija, siūlomi sprendimai ir kuriuose dalyvaudavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas, kasdieną savivaldybėms perduodavęs naujienas ir informaciją apie priimamus sprendimus. Pasitarimai buvo reguliarūs, fiksuotu laiku, informatyvūs, dinamiški, juose pateikiama informacija visada buvo aktuali, o į sprendimų priėmimą įtraukus savivaldybes jų vykdymas tapo greitesnis ir aiškesnis;
• kassavaitinės (trečiadieniais) Skype platformoje vykusios visų savivaldybių merų, administracijos direktorių ir atitinkamų sričių ministrų vaizdo konferencijos, kurias organizavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Problemų ir konkrečių klausimų temas savivaldybės pateikdavo prieš vaizdo konferenciją (esant būtinybei buvo sudaryta galimybė klausimus pateikti taip pat ir vaizdo konferencijos metu), o jos metu atitinkamų sričių ministrai pateikdavo savivaldybėms reikalingus atsakymus ar paaiškinimus. Iškilus klausimams ir prireikus, tokio formato forumai suorganizuojami itin greitai (per pusvalandį), tam yra visos priemonės – kontaktinių asmenų sąrašas ir visa tam reikalinga, gerai funkcionuojanti įranga;
• kassavaitiniai (penktadieniais) Teams platformoje vykę Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos pasitarimai, kuriuose dalyvavo visi norintys savivaldybių atstovai ir kurių metu buvo dalijamasi gerąja patirtimi, valdant COVID-19 ligos plitimą ir įgyvendinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus. Ši priemonė – efektyvus savivaldybių vidinio komunikavimo kanalas, kurį naudojant reguliariai buvo aptariami svarbiausi ekstremaliosios situacijos valdymo klausimai;
• Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainės potemė „Savivaldybėms aktualūs klausimai“, kurioje yra koncentruotai pateikiama informacija apie savivaldybių darbo organizavimą, asmenų izoliacijos tvarką, viešosios tvarkos užtikrinimą ir kontrolę, socialinę apsaugą ir kt. Potemė organizuojama DUK principu – savivaldybėms aktualios užklausos apibendrinamos, parengiami ir publikuojami atsakymai. Priemonė buvo aktyviai naudojama, potemėje esanti informacija nedelsiant buvo aktualizuojama pagal esamą situaciją ir naujai gautas savivaldybių užklausas.
Įvertinę tai, kas pirmiau išdėstyta, kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija priėjome prie bendros išvados, kad ekstremaliajai situacijai suvaldyti naudotos informacinės priemonės ir kanalai leido efektyviai ir operatyviai organizuoti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų įgyvendinimą ir valdyti COVID-19 ligos plitimą, todėl yra priimtini, tinkami ir siūlomi galimai ateityje kilsiančioms ekstremaliosioms situacijoms suvaldyti.
Valdant ekstremaliąją situaciją, nemažai savivaldybėms aktualios informacijos (pvz., savivaldybių klausimai ir atskirų institucijų, pagal kompetenciją, atsakymai į juos) buvo skelbiama įvairių institucijų (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ir kt. ministerijų) interneto svetainėse, todėl siūlome apsvarstyti tikslingumą savivaldybėms turėti vieną informacinę priemonę (kanalą), kurioje būtų publikuojami visų ministerijų kompetencijos DUK, savivaldybių pateikta geroji patirtis ir kita apibendrinta iš visų institucijų gauta savivaldybėms aktuali informacija, taip pat būtų galimos nuorodos į interaktyvius pasitarimus, posėdžius ir konsultacijas. Už šios informacinės priemonės (kanalo) sukūrimą ir administravimą galėtų būtų atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, kurios tikslas yra padėti vykdyti Vyriausybės funkcijas.
REKOMENDACIJOS
Kaip organizacinėmis priemonėmis sumažinti nebūtinus socialinius kontaktus viešojo sektoriaus įstaigoms teikiant viešąsias ir administracines paslaugas
Karantino metu viešojo sektoriaus įstaigos (toliau – įstaigos) įgijo naujos asmenų aptarnavimo ir viešųjų bei administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimo organizavimo patirties. Įstaigų darbas tuo metu buvo organizuojamas taip, kad, nepaisant nustatytų ribojimų ir saugumo priemonių, toliau būtų užtikrinamas svarbiausių paslaugų prieinamumas, šių paslaugų teikimo ir asmenų aptarnavimo nepertraukiamumas. Nepaisant to, kad situacija buvo suvaldyta, išlieka rizika, kad gali kilti nauja užsikrėtimų koronavirusu banga. Jeigu epidemiologinė situacija šalyje pablogėtų, vėl gali tekti imtis atitinkamų organizacinių priemonių, kuriomis būtų ribojami socialiniai kontaktai su į įstaigas besikreipiančiais asmenimis.
Atsižvelgdama į paminėtą patirtį, Vidaus reikalų ministerija parengė rekomendacijas , kaip turėtų būti organizuojamas įstaigų darbas siekiant apriboti nebūtinus socialinius kontaktus su asmenimis, kurie kreipiasi į įstaigas dėl paslaugų gavimo. Priemonės pagal jų paskirtį suskirstytos į tris grupes.
1. Neatidėliotinos (svarbiausios) paslaugos. Įstaigos ar kompetentingos institucijos, kurios administruoja paslaugų teikimą (nustato paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigia paslaugų teikėjus, išduoda leidimus teikti paslaugas ar atlieka paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę), turėtų nustatyti paslaugas, kurios, paskelbus ribojimus ir saugumo priemones, asmenims yra neatidėliotinos (svarbiausios), ir apie tai informuoja tiesiogiai šias paslaugas teikiančias įstaigas. Jei paslaugas administruojančios įstaigos ar kompetentingos institucijos to nepadaro, neatidėliotinas (svarbiausias) paslaugas nustato tiesiogiai paslaugas teikiančios įstaigos. Šių paslaugų prieinamumas ir nepertraukiamas teikimas turėtų būti užtikrintas prioriteto tvarka.
2. Viešoji komunikacija. Įstaigos turi skirti ypatingą dėmesį tinkamai viešajai komunikacijai, kad asmenys žinotų apie jų aptarnavimą ir paslaugų jiems teikimą paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu:
a) viešoji komunikacija turėtų būti vykdoma panaudojant kuo daugiau komunikacijos priemonių (įstaigų interneto svetaines, viešus pranešimus, informacinius stendus šalia įstaigų pastatų, įstaigos paskyras socialiniuose tinkluose, greito atsakymo optines etiketes su nuorodomis į įstaigos interneto svetainę ar kitą paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu svarbią įstaigos informaciją ir pan.);
b) viešai skelbiama informacija turi būti nedelsiant atnaujinama pasikeitus paslaugų teikimo ar asmenų aptarnavimo įstaigoje tvarkai (įdiegus naujas komunikacijos priemones, pasikeitus darbo valandoms ir pan.);
c) asmenims turi būti teikiama kuo konkretesnė informacija apie tai, kokias įstaigų teikiamas paslaugas galima gauti paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu ir kokiais būdais dėl šių paslaugų galima kreiptis. Siekiant aiškumo, informacija gali būti struktūruojama pagal atskiras paslaugų rūšis ar galimus kreipimosi būdus;
d) asmenims siunčiamuose įstaigų pranešimuose ir (ar) sąskaitose už suteiktas paslaugas turėtų būti pateikta išsami informacija apie asmenų aptarnavimą ir paslaugų jiems teikimą paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu.
3. Įstaigos darbo organizavimas. Jeigu neatidėliotinais ir ypač svarbiais atvejais paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu tenka asmenis fiziškai (gyvai) aptarnauti įstaigos priimamajame arba įstaigos darbuotojams išvykstant į paslaugos suteikimo vietą, įstaigos darbas turėtų būti organizuojamas atsižvelgiant į šias rekomendacijas:
a) didinant įstaigos paslaugų prieinamumą, atsisakyti paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių sąlygoms perteklinio formalumo, priimant asmenų prašymus, ir sudaryti kuo lankstesnes sąlygas asmenims pateikti prašymus (sudaryti galimybes asmenims gauti paslaugas nesilaikant neesminių formalių reikalavimų ir nustatant pareigą šiuos trūkumus ištaisyti vėliau, palengvinti sąlygas kreiptis rizikos grupėms priskiriamiems asmenims (pvz., dokumentus galėtų pateikti ar atsiimti artimieji), įvertinti tai, kad ne visi asmenys turi galimybę kreiptis elektroniniu būdu, turi elektroninės atpažinties priemones ar gali dokumentus pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pan. Teikiant paslaugas, reikalavimai, nustatyti patvirtintuose paslaugų aprašymuose, taikomi tiek, kiek šios ir (ar) kitos kompetentingų institucijų paskelbtos rekomendacijos nenumato kitaip. Patvirtintus paslaugų aprašymus paskelbtų ribojimų ir saugumo priemonių metu keisti ar tikslinti nebūtina;
b) plečiant asmenų konsultavimo galimybes, sukurti atskiras elektroninio pašto dėžutes konsultacijoms elektroniniu būdu teikti; sukurti įstaigos interneto svetainėje skiltį, skirtą atsakymams į dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) pateikti;
c) siekiant efektyviau valdyti besikreipiančių asmenų srautus, taikyti išankstinę registraciją, įdiegti autoatsakiklius (sudarant galimybę susisiekti su asmeniu kitu laiku), atsižvelgiant į besikreipiančių asmenų srautą, koreguoti (esant būtinumui – pailginti) asmenų aptarnavimo telefonu darbo valandas ir pan.;
d) asmenų aptarnavimo darbo vietas įrengti taip, kad būtų išlaikomas nustatytas saugus atstumas su besikreipiančiu asmeniu arba asmuo ir jį aptarnaujantis viešojo sektoriaus įstaigos darbuotojas būtų atskirti pertvara;
e) riboti besikreipiančio asmens ir jį aptarnaujančio viešojo sektoriaus įstaigos darbuotojo kontakto laiką iš anksto apie tai įspėjus besikreipiantį asmenį;
f) riboti į viešojo sektoriaus įstaigą patenkančių (aptarnaujamų) asmenų skaičių atsižvelgiant į nustatytus reikalavimus pagal patalpos, kurioje aptarnaujami besikreipiantys asmenys, plotą. Jei šio reikalavimo įgyvendinti nėra galimybių, besikreipiančių asmenų srautą turėtų reguliuoti viešojo sektoriaus įstaigos paskirtas darbuotojas;
g) siekiant optimaliau panaudoti įstaigos išteklius ir užtikrinti darbuotojų saugą, galima būtų tarpinstitucinį bendradarbiavimą dėl paslaugų asmenims teikimo vykdyti plačiau taikant informacines ir ryšių technologijas (elektroninį paštą, nuotoliniam arba komandiniam darbui skirtas programas arba platformas); išnaudoti nuotolinio darbo pranašumus suburiant nuotoliniu būdu dirbančių specialistų grupes atskiriems (probleminiams) asmenų aptarnavimo ar paslaugų jiems suteikimo klausimams nagrinėti, jiems spręsti ir pan.
Atskiroms įstaigų kategorijoms, atsižvelgdamos į jų teikiamų paslaugų ir (ar) darbo organizavimo ypatumus, kompetentingos institucijos gali rekomenduoti ir kitas organizacines priemones, kuriomis būtų siekiama apriboti nebūtinus įstaigų darbuotojų socialinius kontaktus su asmenimis, kurie kreipiasi į šias įstaigas siekdami gauti jų teikiamas paslaugas.
Registrų centras sukūrė naują aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.
Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti atskirų savivaldybių interneto svetainėse, kuriose jau netrukus turėtų atsirasti ir nuorodos į minėtą tikrinimo aplikaciją. Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos taip pat galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje.
Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.
