Civilinės saugos mokymai – apie išmoktas pamokas ir problemų sprendimo galimybes

Šiandien Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (toliau – PAGD) surengti  mokymai dėl Civilinės saugos nuostatų įgyvendinimo. Juose dalyvavo savivaldybių administracijų direktoriai, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nariai, departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir Civilinės saugos skyrių viršininkai. 

„Gaisre net ir viena klaida gali būti lemtinga. Todėl ir susirinkome, kad aptartume  neseniai vykusio gaisro Alytuje pamokas“, - kalbėjo PAGD direktorius Saulius Greičius. 

Jis  pažymėjo, kad šie mokymai  yra puiki galimybė  pasisemti žinių, nes svarbu parengti ne tik planus, bet ir realiai pasirengti pačioms įvairiausios ekstremaliosioms situacijoms. 

„Alytaus situacija parodė, kad mes esame nepakankamai pasirengę veikti realioje situacijoje, - teigė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo  politikos grupės vyresnysis patarėjas Darius Vasaris. – Labai dažnai pastebime, kad savivaldybių darbuotojai nelabai ieško informacijos, neranda laiko pasiklausti Civilinės saugos valdybos specialistų.“ 

D. Vasaris ragino daugiau dėmesio skirti prevencinei veiklai, rūpintis ne tik plano parengimu, bet ir grėsmių vertinimu, taip pat pažiūrėti, kokios įmonės yra įsikūrę, kokią veiklą jos vykdo ir dalintis informacija  su tarnybomis.  

Civilinės saugos mokymo svarbą savo pranešime akcentavo Ugniagesių gelbėjimo mokyklos Mokymo skyriaus patarėja Janina Monkeliūnienė: „Reikalingas išankstinis pasiruošimas. Yra planai, paimkite vieną situaciją, kad pamatytumėte, kaip jums sekasi. Jei vieną kartą išnagrinėsite, turėsite algoritmą. Mokymai yra sudedamoji parengties dalis.“

Civilinės saugos valdybos viršininkas E. Geda mokymų dalyviams priminė, kad civilinės saugos veiklos planavimą sudaro kokybiškas galimų pavojų rizikos vertinimas: „Tik įvertinę visus galimus pavojus, parengę scenarijus ir numatę reikalingų pajėgumų poreikį, galime atitinkamai planuoti prevencijos, pasirengimo ir valdymo priemones“, - sakė jis. 

Renginio metu susipažinta ir su civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pokyčiais, siekiant užtikrinti efektyvesnį civilinės saugos sistemos funkcionavimą.

E. Geda pristatė departamento direktoriaus įsakymų pakeitimų projektus. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinių rekomendacijų pakeitimo projekte yra siūloma parengti atskirus ekstremaliųjų situacijų valdymo plano priedus ir juose numatyti atsakomybių tarp institucijų paskirstymą, kalendorinį veiksmų planą, o materialinių išteklių žinyną papildyti informacija apie pavojų. 

Parengtame galimų pavojų rizikos vertinimo ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų lygiu projekte numatyti galimų pavojų scenarijų rengimo pavyzdžiai. Siekiama, kad ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos  įvertintų Lietuvos nacionalinėje rizikos analizėje nustatytų galimų pavojų didelį neigiamą poveikį ministerijai, kitai valstybės institucijai ir įstaigai bei jos reguliavimo sričiai (įmonėms ir infrastruktūrai) priskirtoms civilinės saugos požiūriu svarbioms funkcijoms. 

2020 m. bus patikslintos rizikos vertinimo rekomendacijos savivaldybėms ir ūkio subjektams. PAGD direktoriaus įsakymo, reglamentuojančio valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų nomenklatūros ir kiekio nustatymą, projekte valstybės rezervo civilinės saugos priemonės bus susietos su nustatytais pavojais ir planavimo prielaidomis. Perspėjimo ir informavimo tvarkos projekte siūloma sustiprinti gyventojų informavimo koordinavimą per ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą. 

PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas atkreipė dėmesį į vieno informacijos šaltinio, kuriuo pasitikėtų gyventojai, svarbą. Taip pat jis pritarė mokymų dalyvių pasiūlymui pagal galimybę rengti civilinės saugos mokymus naujai išrinktiems savivaldybių administracijų vadovams iškart po rinkimų.