E. Misiūnas: Svarbiausia, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas

Data

2019 08 08

Įvertinimas
3
ministras-eimutis-misiunas-susitiko-su-pagd-laikinuoju-vadovu-mindaugu-kanapicku-5cc2c42d79103.jpg

Viešasis sektorius, valstybės tarnyba, viešasis saugumas, migracija, regioninė politika, tarptautinis bendradarbiavimas ir e. valdžia – šiose srityse Vidaus reikalų ministerija (VRM) per beveik 3 metus įgyvendino ne vieną svarbų pokytį.

Daugiau informacijos apie VRM nuveiktus darbus 2016–2019 m. pateikta ČIA

„Per beveik trejus metus nuveikta daug svarbių darbų, kurie leido pagerinti pareigūnų darbo sąlygas, inicijuoti prasmingus pokyčius viešajame sektoriuje ir regioninėje politikoje, pradėti iš esmės keisti visuomenės požiūrį į valstybės tarnybą. Todėl svarbiausia, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas“, – teigė E. Misiūnas.

Pertvarkos viešajame sektoriuje ir viešojo saugumo srityje

2018 m. dėl įgyvendintų optimizavimo iniciatyvų viešasis sektorius, skaičiuojant organizacijų ir darbuotojų skaičiaus mažėjimą, traukėsi vidutiniškai 10 proc. Skaičiuojama, kad bendrasis viešojo sektoriaus organizacijų skaičius sumažėjo 171 įstaiga, o darbuotojų – daugiau nei 18 tūkst., t. y. 5 proc. mažiau nei 2017 m. Tai paskatino ir vidutinio darbo užmokesčio augimą. Palyginti su 2017 m., vidutinis darbo užmokestis viešajame sektoriuje padidėjo 9,5 proc., t. y. 71,5 Eur.

Nuo pat 2016 m. prioritetinis VRM projektas buvo naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas. Seimui pritarus siūlomiems šių teisės aktų pakeitimams, atsirado galimybė pagerinti paslaugų kokybę, modernizuoti valstybės tarnybą ir paversti ją patrauklesne bei efektyvesne. Taip pat naujai priėmus statutą 2019 m. dar labiau padidėjo pareigūnų atlyginimai.

„Vienas svarbiausių darbų, kurių tęstinumą tiesiog būtina užtikrinti, – valstybės tarnautojų centralizuotos atrankos. Jau dabar apklausos rodo, kad nauja sistema pasiteisina ir suteikia atrankoms skaidrumo. Konkursuose dalyvaujantys kandidatai nurodo, kad lieka mažiau vietos piktnaudžiavimui ir nepotizmui“, – teigė E. Misiūnas.

Tobulinant ir gerinant viešojo sektoriaus darbą ir įvaizdį, VRM Vyriausybei pateikė Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepciją, buvo peržiūrėtos įvairių įstaigų funkcijos ir optimizuotas visas viešojo sektoriaus įstaigų tinklas.

Viena iš pertvarkų, padidinusių statutinių tarnybų veiklos efektyvumą, – policijos pertvarka. Buvo optimizuota personalo administravimo struktūra ir atliekamos funkcijos, sumažintos valdymo išlaidos ir efektyviau panaudojami ištekliai. Taip pat sumažintas administravimo funkcijas atliekančio personalo skaičius, biurokratinė našta, patobulintas vidaus kontrolės mechanizmas, pagerinta vidinių paslaugų teikimo kultūra. Policijos įstaigose įrengti 65 vaiko apklausoms pritaikyti kambariai.

Statutinių tarnybų reforma inicijavo pokyčius ir Viešojo saugumo tarnyboje (VST),Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD). Pertvarkius PAGD buvo sutaupyta 1–2 mln. eurų ir panaikintos perteklinės, besidubliuojančios valdymo grandys. Dėl to sumažėjo vadovaujančios grandies darbuotojų pareigybių (77). Taip pat augo pareigūnų atlyginimai ir buvo numatytos Europos Sąjungos (ES) skirtos lėšos naujausiai ugniagesių autotechnikai įsigyti.

„Labai svarbu užtikrinti darbų tęstinumą, šiuo atveju – ugniagesių autocisternų atnaujinimą, kai tam yra numatyta apie 20 mln. Eur iš ES lėšų“, – teigė E. Misiūnas.

Du svarbiausi pokyčiai įvyko ir viešojo administravimo bei savivaldos srityje – naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas bei patvirtintos Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairės. Naujesnės redakcijos įstatyme numatytas ilgesnis terminas deklaruoti savo gyvenamąją vietą, t. y. vietoj 15 darbo dienų – vienas mėnuo. Taip sudaromos geresnės sąlygos asmenims, ypač grįžusiems į Lietuvą iš emigracijos, susirasti gyvenamąjį būstą ir deklaruoti gyvenamąją vietą.

Pokyčiai migracijos srityje

Viena esminių pertvarkų per šį laikotarpį buvo ir migracijos funkcijų peržiūrėjimas. Sukurta šiuolaikiška ir efektyvi Migracijos tarnyba, nes buvo nuspręsta konsoliduoti trijų institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento) funkcijas. Nuo šiol asmenys bus aptarnaujami ir teritoriniuose padaliniuose, o tai klientams leis sutaupyti laiko ir išvengti eilių.

Siekiant užtikrinti valstybės poreikius atitinkančią darbo jėgos pritraukimo politiką, buvo supaprastintos imigracijos taisyklės Lietuvai prioritetinėms užsieniečių kategorijoms: aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams; užsieniečiams, kurių veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, taip pat tiems užsieniečiams, kurie turi trūkstamą Lietuvos darbo rinkoje profesiją, bei užsieniečiams, atvykstantiems studijų tikslais arba atvykstantiems atlikti mokslinių tyrimų.

Dar vienas svarbus žingsnis migracijos sistemoje – nauja Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS). Ją kuriant siekiama didinti visuomenės pasitenkinimą valstybės institucijų Lietuvos piliečiams ir užsieniečiams teikiamomis migracijos paslaugomis ir perkelti jų valdymą į elektroninę erdvę – MIGRIS. MIGRIS suteiks galimybes kompleksiškai perkelti migracijos procedūras į elektroninę erdvę, o tai užtikrins veiksmingesnės migracijos paslaugų sistemą.

Viešojo saugumo pertvarkos ir tarptautinis bendradarbiavimas

Seimui pritarus VRM parengtam Bendrojo pagalbos centro (BPC) modernizavimo planui, 2020 m. liks tik vienas pagalbos numeris (112). Optimizavus dabar tarnybų naudojamas skirtingas IT sistemas, pasirinkus vieną modelį, sumažės aptarnavimo ir reikalingo nuolatinio atnaujinimo kaštai.

Svarbu  pastebėti, kad padaugėjo gyventojų, teigiamai vertinančių BPC darbą, – nuo 55 proc. (2015 m.) iki 72 proc. (2017 m.). Beveik trečdalis apklaustųjų realiai susidūrė su BPC darbu ir tai tik sustiprino jų teigiamą vertinimą.
Taip pat 2018 m. 86 proc. skubios pagalbos skambučių numeriu 112 buvo atsiliepti ne ilgiau kaip per 8 sekundes.

Reformos neaplenkė ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ).

„Saugumas, skaidrumas, mažesnė administracinė našta – esminiai principai, kuriais paremti pasiūlymai dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projekto. Atsižvelgdami į avaringumo tendencijos Lietuvoje ir kelių eismo taisyklių pažeidimų statistiką, siūlomais pakeitimais siekiame didinti eismo dalyvių saugumo užtikrinimą“, – sako ministras E. Misiūnas.

Įstatymo projektu siūloma transporto priemonėms, kurios gali dalyvauti viešajame eisme, taikyti aiškų klasifikavimą nurodant jos kategoriją, pavadinimą, aprašymą, vairavimo kategorijų reikalingumą. Toks transporto priemonių sąrašas leistų palengvinti administracines paslaugas teikiančių institucijų darbą, efektyviau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taip pat išspręstų tokių elektrinių transporto priemonių, kaip elektriniai paspirtukai, dalyvavimo viešajame eisme problemas.

SEAKĮ įstatymo pakeitimais taip pat norima panaikinti techninės apžiūros monopolį. Techninės apžiūros įmonėmis galės būti servisai, įgaliotieji automobilių atstovai, kurie turės reikiamą įrangą techninei apžiūrai atlikti.

Dar vienas teikiamas įstatymo projekto pasiūlymas – bendras Transporto priemonių registras. Tai leis sumažinti duomenų administravimo kaštus, o kontroliuojančios institucijos galės paprastesniu ir greitesniu būdu gauti reikalingus duomenis.

VRM nuo 2016 m. intensyviai stiprino ir tarptautinius santykius bei bendradarbiavimą. 2017 m. buvo pasirašytas Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimas dėl pagalbos nelaimių atveju ir susitarimas su Jungtiniais Arabų Emyratais dėl vairuotojo pažymėjimo pripažinimo. 2018 m. Vilniuje vyko 9 šalių ministrų, turinčių išorinę Šengeno sausumos sieną, forumas. Taip pat tais pačiais metais Jeruzalėje pasirašyta sutartis su Izraeliu dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse. 2019 m. sausį VRM pasirašė susitarimą su Vietnamu dėl readmisijos, o liepą – su Latvija dėl abiejų šalių valstybinės sienos priežiūros ir sienos įgaliotinių veiklos.

Regioninės politikos pokyčiai

Vienas svarbiausių pokyčių regioninėje politikoje – parengtas Lietuvos regioninės politikos „Baltosios knygos tvariai plėtrai“ įgyvendinimo planas, kuriame dedami pamatai kitam finansiniam laikotarpiui.

„Planavimo pagal pinigus principą pakeis vizijų įgyvendinimo principas. Regiono tikslas taps suformuoti tokią strategiją, į kurią norėtų ir galėtų investuoti viešasis ir privatus sektoriai“, – sako ministras E. Misiūnas.

Taip pat VRM iniciatyva į regionų plėtros tarybų sudėtis buvo įtraukta daugiau verslo atstovų. Nuo šiol jie sudarys 2/3 visų ekonominiams ir socialiniams partneriams skirtų vietų.
VRM pradėjo Regioninės politikos pavasario ir Lietuvos merų forumų organizavimo tradiciją. Renginiuose kasmet dalyvauja verslininkai, merai, politikai, Europos Komisijos, Europos regionų komiteto ir socialinių organizacijų atstovai. Forumuose dalyviai diskutuoja apie regionų iššūkius, vizijas, atskirtį regionuose ir jos mažinimo būdus, taip pat jų įvaizdį.

Turto civilinio konfiskavimo įstatymas

VRM 2019 m. pateikė Seimui svarstyti projektą, kuriame numatomas turto civilinio konfiskavimo instituto, kaip neteisėto praturtėjimo prevencijos priemonės, įteisinimas.

Turto civilinis konfiskavimas būtų taikomas, kai turtas priklauso asmeniui, atitinkančiam bent vieną iš nustatytų požymių. Pavyzdžiui, asmuo buvo kaltinamas ar nuteistas už sunkių ir kai kurių apysunkių nusikaltimų padarymą, priklauso nusikalstamoms grupuotėms. Taip pat kai turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 eurų.

Turto civilinio konfiskavimo institutas būtų taikomas ir turtui, kurį minėtas asmuo perleido kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, žinojusiam arba turėjusiam žinoti, kad šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų.

Ministerijoje – daugiau e. paslaugų

Pokyčiai vyko ir elektroninėje erdvėje. Pagal e. valdžios principų diegimą ir valstybės paslaugų skaitmenizavimą Lietuva įvertinta kaip viena iš pažangiausių Europoje.
VRM patvirtino elektroninio rezidento statusą, sudarantį galimybes užsieniečiams įgyti Lietuvos elektroninio rezidento statusą.

Taip pat 86 proc. visų VRM dokumentų tvarkomi elektroninėje erdvėje, o nuo 2019 m. liepos VRM duris atvėrė e. priimamasis. Nuo šiol gyventojams konsultacijos bus teikiamos ir per nuotolį – vaizdo įrašu.