BDAR
gdpr

ES vidaus reikalų ministrai aptars vidaus reikalų srities finansavimo perspektyvas

Data

2011 12 12

Įvertinimas
0

Šiandien, gruodžio 13 d., vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje Briuselyje. Jo metu bus svarstomi ES vidaus reikalų srities finansavimo 2014-2020 m., migracijos, Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos kūrimo, Šengeno sistemos valdymo ir kiti vidaus reikalų srities klausimai.

Taryboje susirinkusiems ES valstybių ministrams Komisija pristatys pasiūlymus dėl ES 2014-2020 m. daugiametėje finansinėje programoje numatomo vidaus reikalų srities finansavimo. Naujojoje ES finansinėje perspektyvoje siūlomas 10,9 milijardų eurų ES vidaus reikalų srities biudžetas yra ženkliai didesnis už 2007-2013 m. šiai sričiai skirtą biudžetą (6,499 milijardų eurų).

„Teigiamai vertiname Komisijos siūlymus vidaus reikalų sritims biudžetą padidinti 40 procentų. Taip pat pritariame idėjai numatyti skubaus reagavimo mechanizmą, pagal kurį valstybės, susidūrusios su naujomis grėsmėmis, tokiomis kaip teroristiniai išpuoliai ar kibernetinės atakos, galėtų gauti iki 100 proc. Europos Sąjungos finansavimą,„ - sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Komisija taip pat siūlo ateityje supaprastinti vidaus reikalų srities programų struktūrą ir sumažinti fondų skaičių nuo penkių iki dviejų - įsteigiant Prieglobsčio ir migracijos fondą bei Vidaus saugumo fondą. „Lietuvai itin svarbu tai, kad būtų atsižvelgta į unikalią Kaliningrado tranzito schemą, kurios palaikymui numatoma skirti finansavimą iš Vidaus saugumo fondo lėšų„, - pabrėžia R. Palaitis.

Taryboje susirinkę ES valstybių vidaus reikalų ministrai tarsis, kaip sustiprinti Šengeno vertinimo sistemą ir kokias sąlygas nustatyti, kad būtų galima imtis veiksmų kraštutiniais atvejais, kai valstybė narė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų pagal Šengeno teisyną.

Ministras R. Palaitis sako, kad Lietuva pritaria idėjai, jog reikia numatyti vidaus sienų kontrolės atnaujinimą reglamentuojančias nuostatas tais atvejais, kai valstybėje trūksta efektyvių sienų kontrolės priemonių ir tai kelia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. „Tačiau nuosekliai laikomės nuomonės, kad priimant tokį sprendimą turi būti išlaikytas valstybių narių ir Komisijos galių balansas„, - pabrėžia ministras.

Dar vienas Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimas - Komisijos komunikatas dėl visuotinio požiūrio į migraciją. Jame įvertintos ES ir valstybėms narėms dėl globalizacijos, demografinių ir visuomenės pokyčių kylančios problemos ir siūlomas jų sprendimas - užmegzti dialogą su trečiosiomis šalimis regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygiu.

Pasak ministro R. Palaičio, Lietuva pritaria siūlomai partnerysčių skatinimo strategijai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir stiprinant jų gebėjimus, bet pasisako už tikslingus dialogus, kurie būtų užmezgami, prieš tai visapusiškai įvertinus jų teikiamą naudą. „Svarbu tinkamai atsirinkti prioritetus, kad nebūtų lėšų švaistymo ir veiksmų dubliavimo„, - sako ministras.

Gruodžio 13-14 d. Briuselyje vykstanti taryba - paskutinė ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, kuriai pirmininkauja Lenkija. Nuo 2013 m. sausio 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai iš Lenkijos perima Danija.