Ieškota sprendimų, kurie padėtų sumažinti žūstančiųjų gaisruose skaičių

Data

2015 11 09

Įvertinimas
0
1109_konferencijaSeime.JPG

Lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Ar Europa žaidžia su ugnimi?“,  skirta gaisrų, jų prevencijos, statybinių medžiagų, gaisrinių tyrimų bei draudimo nuo gaisrų klausimams.

Konferencijoje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis akcentavo gaisrų prevencijos svarbą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad  Lietuvoje, lyginant su Europos Sąjungos (ES) vidurkiu, žuvusiųjų gaisruose skaičius tris kartus didesnis.

Pasak ministro, didelę įtaka šioje srityje turi ir socialinės problemos. S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad būtina gerinti ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos techninį aprūpinimą. Jo nuomone, tai įgyvendinti galima įvairiais būdais, tiek įsigyjant gaisrinius automobilius, tiek juos nuomojant. 

Seimo narys Stasys Brundza, kartu su Seimo nariu Valdu Vasiliausku organizavęs šią konferenciją, pateikė siūlymus, kurie Lietuvoje padėtų mažinti gaisruose žūstančiųjų skaičių. Vienas jų, tikrinti gyvenamąjį sektorių, kaip jame laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų. Pranešėjas taip pat pažymėjo, kad nemažai gaisrų šalyje kasmet kyla dėl žaibų. Pasak S. Brundzos,  apsisaugoti nuo jų, padėtų tinkamai įrengta žaibosaugos sistema, kurios galimybės šiuo metu deramai neišnaudojamos.

Seimo narys taip pat iškėlė ir gaisrinių automobilių privažiavimo prie gaisro vietos problemą, siūlydamas sutvirtinti gruntą iš kitos renovuojamo namo pusės. Be to, pasak S. Brundzos,  kur kas daugiau gyvybių gaisruose pavyktų išgelbėti, jeigu kaimo ugniagesiai, užuot gesinę gaisrą iš išorės, turėdami kvėpavimo aparatus, galėtų atlikti  žmonių paiešką namų viduje.

Gaisrų Lietuvoje tendencijas ir problemas konferencijoje gvildeno Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas. Jis pažymėjo, kad daugiausia gaisrų kyla gyvenamosios paskirties pastatuose, juose dažniausiai ir žūstama, o inspektuojamuose objektuose žmonių aukų išvengiama.

Kaip pagrindinius rizikos veiksnius V. Kaziliūnas išskyrė alkoholio vartojimą, neatsargų rūkymą, šildymo įrenginius ir tai, kad tik 5 proc. gyvenamosios paskirties pastatų yra įrengti autonominiai dūmų detektoriai, kurie perspėja apie kilusį gaisrą.

Pasak V. Kaziliūno, siekiant mažinti gaisruose žūstančiųjų skaičių, susiduriama su daugybe iššūkių. Sprendžiant šią problemą, skatinama ugniagesių savanorių organizacijų veikla, pasitelkiant juos gaisrų prevencijos veikloje. Didžiausią įtaką žūstančiųjų gaisruose skaičiui, anot pranešėjo, turi socialinės problemos, be kurių sprendimo gaisrų prevencijos priemonės nėra efektyvios.

Konferencijos viešnia, Firesafe Europe techninės darbo grupės vadovė Birgitte Messerschmidt  pranešime „Kodėl Europa žaidžia su ugnimi?“ daug dėmesio skyrė šiuolaikinių statybinių medžiagų saugumui, atkreipdama dėmesį, kad jos gali kelti pavojų ne tik  į gyventojams, bet ir ugniagesiams. 

Diskusijų metu akcentuota, kad problemas reikia spręsti kompleksiškai, vystantis technologijoms, neturėtų atsilikti ir teisėkūra. Pasiūlyta sudaryti Seime darbo grupę,  kuri atliktų šioje srityje monitoringą.  Atkreiptas dėmesys į gaisrų prevenciją, kuriai šiuo metu skiriama labai mažai lėšų. Taip pat pažymėta, kad rinkoje yra daug nesertifikuotų šildymo įrenginių, dėl kurių gedimų kyla gaisrai.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nėra investuojama į inovacijas gaisrinės saugos srityje, nes jos nepelningos. Spręsti šią problema būtų galima konsoliduojant ugniagesių, policijos, medikų naudojamos įrangos rinką ir skatinant inovacijas šiame sektoriuje. Tai galėtų būti geru pavyzdžiu statybos sektoriui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM informacija