Naujas VRM tyrimas: apklaustos pažeidžiamos bendruomenės, patiriančios neapykantos nusikaltimus

Data

2020 01 08

Įvertinimas
2
race-hero.jpg

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikus tyrimą buvo įvertintos Lietuvoje esančių pažeidžiamų bendruomenių patiriamos neapykantos nusikaltimų apraiškos ir nustatyti galimi neapykantos nusikaltimų prevencijos būdai.

Deja, bet neapykantos incidentų skaičius gali būti daug didesnis, nei rodo oficiali statistika. Labiausiai nuo patyčių kenčia ir mažiausiai ginami yra romai. 

Tyrimo metu vertinta penkių bendruomenių – žydų ir romų bendruomenių, LGBTI asmenų, kitos rasės asmenų ir musulmonų, gyvenančių Lietuvoje, – pažeidžiamumo pobūdis, neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos poveikis šioms bendruomenėms, nesikreipimo į teisėsaugą priežastys bei bendruomenių poreikiai dėl jų apsaugos.

Buvo paimti iš viso 35 kokybiniai interviu ir surengtos 6 grupinės diskusijos. 

Tyrimo metu fiksuoti galimi neapykantos incidentai apima platų spektrą: nuo žodinių užgauliojimų iki užpuolimo ir dūrio peiliu. 

Dažniausiai pasitaikanti neapykantos forma – žodiniai įžeidimai

Viena vertus, tyrimo dalyviai tiek Lietuvą, tiek savo gyvenamąjį rajoną ar kaimyniją mieste vertina kaip saugią, tolerantišką ir draugišką aplinką įvairių visuomenės grupių asmenims ir teigia, kad visuomenės nuostatos dėl įvairovės gerėja, antra vertus, jie „turi ką papasakoti“. 

Žodiniai incidentai (patyčios, užgaulūs komentarai) yra pati tipiškiausia neapykantos incidentų forma. Tyrimo dalyviai minėjo, kad juos ypač žeidžia žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose rašomi neigiamo pobūdžio komentarai, taip pat vieši politikų pasisakymai, kurie prisideda prie neapykantos kurstymo. 

Daugiausia patyčių patiria romai 

Tyrimas atskleidė, kad romų bendruomenė galimai patiria didžiausią neapykantos „naštą“ ir yra mažiausiai pajėgi ginti savo teises. Romų patiriami galimi neapykantos incidentai, jų pačių vertinimu, yra ypač dažni, brutalūs ir latentiški. Nuolatinis aplinkinių priešiškumas verčia romų bendruomenės narius užsisklęsti savyje, jaustis nevisaverčiais, atskirtais ir į šį priešiškumą žiūrėti jau kaip į įprastą dalyką – su juo susitaikyti, nebekovoti.

Priešiškumas – kasdienybės dalis 

Nustatyta, kad žydų ir LGBT bendruomenėms priklausantys asmenys jaučia ne tik nepažįstamųjų, bet ir bendradarbių, bendramokslių priešiškumą. Antisemitiniai stereotipai ir juokeliai, išsakomi tiesiogiai ar „už nugaros“, yra žydų bendruomenės kasdienybės dalis. LGBT asmenys patiria neapykantą ir iš šeimos narių ar giminių, kurie, sužinoję apie jų lytinę orientaciją, ne tik nustoja bendrauti, bet ir įžeidžia savo pasisakymais. 

Nesvetingumas, neigiamos nuostatos ir stereotipai apsunkina ir musulmonų bei kitos rasės asmenų kasdienybę. Šie tyrimo dalyviai pasakojo ir apie patirtą užgauliojimą, grasinimą ginklu, muštynes gatvėje ir fizinį sužalojimą.

Tenka slėpti tapatybę 

Neapykantos incidentai įbaugina bendruomenes – jų narius nuolat lydi įtampa ir baimė bei nesaugumo jausmas, todėl dalis asmenų stengiasi slėpti savo tapatybę ir tapti mažiau pastebimi viešumoje, pvz., musulmonės hidžabą pakeičia mažesniu galvos apdangalu, o romės nebedėvi tradicinių rūbų, stengiasi šviesinti odą ir plaukus. Kaip vienas iš būdų išvengti neapykantos paminėta ir emigracija.

Kitos rasės vyrai ir musulmonai turi nuolat būti „budrūs“, kad išvengtų galimų incidentų (pvz., stebėti aplinką eidami gatve, vengti susidurti akis į akį su galimais pažeidėjais ir pan.). LGBT asmenys jaučiasi nesaugūs ir dėl savo artimųjų, kuriems viešas LGBT asmenų atsiskleidimas taip pat sukelia nesaugumo jausmą. Translyčiams asmenims šališkumu motyvuoti užgauliojimai ar fizinis smurtas gali sukelti įvairių psichologinių išgyvenimų (depresiją, miego sutrikimus, mintis apie savižudybę). Kai kurie romų ir LGBT bendruomenėms priklausantys asmenys atsiriboja nuo savo šeimos narių, giminių. 

Nepraneša, nes netiki, kad pažeidėjai gali būti nubausti 

Kaip pagrindinę nepranešimo apie neapykantos incidentus priežastį tyrimo dalyviai nurodė įsitikinimą, kad pažeidėjai nebus nubausti. Kitos paminėtos priežastys: nežinojimas, kur kreiptis ir (ar) kad galima kreiptis; nukentėjusiųjų nemokėjimas ginti savo teisių, nepasitikėjimas teisėsaugos institucijomis; galimas teisėsaugos pareigūnų priešiškumas bei netinkamas bendravimas ir elgesys (antrinė viktimizacija); teisėsaugos institucijų nepasirengimas tirti tokius incidentus; ribota galima pagalba; baimė dėl pažeidėjo keršto ir kt. Kitos rasės asmenys ir musulmonai nesikreipia dėl kalbos barjero, dėl kurio gali būti sunku atlikti procedūrinius veiksmus.

Pranešimas turėtų būti labiau skatinamas 

Tyrimas rado, kad tinkamų priemonių, skatinančių pranešti apie incidentus, nebuvimas sudaro prielaidas neapykantos incidentų „normalizavimui“ – pažeidimai nuvertinami ir nelaikomi rimtais ir pačių nukentėjusiųjų. 

Visoms tirtoms bendruomenėms trūksta tinkamos pagalbos ir atstovavimo. Tyrimo dalyviai minėjo, kad jiems spręsti su neapykantos incidentais susijusius klausimus galėtų padėti „aukų advokatai“ – asmenys, teikiantys tiek emocinę, tiek administracinę pagalbą. Taip pat buvo minėtas ir pagalbos telefono linijos (lietuvių ir anglų kalba) pažeidimų aukoms poreikis. 

Tyrimo dalyviai teigia, kad pastebi visuomenėje vykstančius pokyčius ir mano, kad gyventojų nuostatos dėl tirtų bendruomenių pamažu keičiasi į teigiamą pusę. Visgi, visuomenei įvairėjant (pvz., dėl imigracijos), neapykantos incidentų gali daugėti.

Neapykantos nusikaltimas bet kuri nusikalstama veika, kurios motyvas – neapykanta asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokios nusikalstamos veikos yra „žinutės veikos“, nes nuo jų nukentėję asmenys ir bendruomenės, kurioms jie priklauso, gauna aiškią žinutę, kad jie tokie, kokie yra, šioje visuomenėje nėra pageidaujami, todėl nesaugūs.

Kokybinis tyrimas atliktas Vidaus reikalų ministerijos užsakymu kartu su Generaline prokuratūra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, įgyvendinant projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014–2020). 

Susipažinti su visa minėto tyrimo ataskaita, taip pat rekomendacijomis, parengtomis pagal tyrimo rezultatus, galima čia: 
Tyrimo ataskaita
Rekomendacijos

 Finansuota pagal Europos Sąjungos Teisių,       lygybės ir pilietybės programą (2014–2020)