Numatoma modernizuoti greičio matavimo prietaisais fiksuojamų nusižengimų administravimą

Data

2018 07 25

Įvertinimas
0
ld20170927lb94940.jpg

Vyriausybė posėdyje pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymams dėl Administracinių nusižengimų registro tobulinimo – ketinama maksimaliai automatizuoti greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų apdorojimo, procesinių dokumentų formavimo ir išsiuntimo procesus.

Kasmet dėl greičio matavimo sistemomis užfiksuotų nusižengimų yra pradedama daugiau kaip 200 tūkst. tyrimų. Pakeitimai leistų efektyviau naudoti valstybės lėšas ir palengvinti daug išlaidų bei žmogiškųjų išteklių reikalaujantį darbą.

„Plečiant sistemų tinklą policijai perduodamų apdoroti ir tirti nusižengimų skaičius dar labiau augs, todėl svarbu  maksimaliai modernizuoti su tuo susijusius procesus – užtikrinti didesnį jų efektyvumą, mažinti administracinę naštą“, – pažymi vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimais siekiama, kad administracinių nusižengimų protokolai su nurodymu savanoriškai sumokėti baudą bei kiti procesiniai dokumentai būtų automatiškai surašyti Administracinių nusižengimų registre.

„Protokolai dėl sistemomis užfiksuotų nusižengimų formuotųsi automatiškai – tai yra per programinę įrangą, nedalyvaujant pareigūnui. Priėmus tokius pakeitimus nuo techninio darbo atsilaisvintų daugiau kaip 200 pareigūnų, kurie galėtų dirbti tiesiogiai užtikrinant visuomenės saugumą“, – aiškina ministras E. Misiūnas.

Taip pat būtų numatyta galimybė surašyti administracinį nurodymą ir už pakartotinį administracinį nusižengimą. Tokiu būdu transporto priemonės savininkas būtų skatinamas mokėti nurodymu siūlomą minimalią baudą, taip pat sumažėtų atvejų, kai pakartotinį nusižengimą padaręs transporto priemonės savininkas, kuriam pagal esamą tvarką jau negali būti surašomas administracinis nurodymas, siekdamas švelnesnės baudos, melagingai nurodo kitą asmenį, kuriam turėtų būti surašomas administracinis nurodymas.

Jei savininkas nurodys kitą vairavusį asmenį, protokolas su nurodymu bus siunčiamas nurodytam asmeniui. Numatoma, kad tokiu atveju registre prie šio pažeidimo bus įrašytas savininko nurodyto asmens kodas ir naujas protokolas su nurodymu susiformuos taip pat automatiškai.

Atitinkamai būtų palengvintas procesinių dokumentų įteikimas, nes  jų siuntimas registruotu laišku yra ne tik neefektyvus, bet ir reikalauja daug lėšų. Procesiniai dokumentai asmenims taip pat galėtų būti siunčiami elektroniniu paštu, su sąlyga, kad tai aktualus, asmens realiai naudojamas elektroninis paštas – asmenys operatyviau gautų jiems adresuotus dokumentus bei sumažėtų atvejų, kuomet vengiama atsakomybės iš pašto įstaigų sąmoningai nepasiimant laiškų su procesiniais dokumentais.

Numatoma, kad jei per dešimt kalendorinių dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo elektroniniu paštu negaunama informacijos apie dokumentų gavimą ar paskirtos baudos sumokėjimą, dokumentų kopija papildomai išsiunčiama ir įprasta tvarka – registruotu laišku.

Pakeitimais taip pat siekiama sumažinti administracinę naštą paimant, saugant ir grąžinant vairuotojo pažymėjimus.  Siūloma atsisakyti teisenos užtikrinimo prievartos priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo bei nuobaudos vykdymo paimant vairuotojo pažymėjimą. Kadangi nuo 2018 m. liepos 1 d. naikinama pareiga transporto priemonės vairuotojui turėti ir pateikti vairuotojo pažymėjimą, jei jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ši priemonė tampa neefektyvi. Informacija apie teisės vairuoti apribojimus bus tiesiogiai įrašoma registre.

Naujos ANK nuostatos taip pat padėtų supaprastinti nuobaudų skyrimą tais atvejais, kai asmuo yra padaręs du ar daugiau su transporto eismo sauga susijusius administracinius nusižengimus. Taip pat būtų patikslinta administracinio poveikio priemonių skyrimo tvarka tais atvejais, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis.

2017 m. duomenys į Administracinių nusižengimų registrą buvo teikiami iš 182 sistemų. Jų tinklas nuolat plečiamas – iki 2020 m. kasmet Lietuvos keliuose numatoma įrengti po 25 kelių ruožus, kuriuose bus matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Be to, planuojama kasmet plėsti stacionarių greičio matavimo prietaisų tinklą – jų bendras skaičius 2020 m. turėtų siekti apie 400 vienetų.

Šiems ANK pakeitimams dar turės pritarti Seimas.