Policijos sistemos reformos vertinimas: iššūkiai ir pasiekimai

Data

2018 02 22

Įvertinimas
7
Policijos pertvarkai.jpg

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas patvirtino pažymą, kuria, apibendrinus skirtingų šaltinių duomenis, įvertinta policijos sistemos pertvarka, pasiekimai ir rizikos. Vidaus reikalų ministerija prašys Valstybės kontrolės atlikti nepriklausomą policijos pertvarkos auditą (veiklos ir finansinį). 

„Policijos sistemos reforma viena iš nedaugelio įvykdytų didelių sisteminių reformų. Be jokios abejonės, yra daugybė jos teigiamų efektų – pavyzdžiui, per dvejus metus kone dvigubai išaugęs pareigūnų atlyginimas, pagerėjęs jų aprūpinimas, operatyvesnis reagavimas. Tačiau matome ir nesuvaldytų rizikų, į kurias būtina atkreipti dėmesį“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Policijos reforma vertinta analizuojant nusikalstamumo, nusikaltimų ištyrimo statistiką, pareigūnų ir visuomenės apklausas, prokurorų pateiktus duomenis ir komentarus, Savivaldybių asociacijos pateiktus komentarus, objektyvius finansinius duomenis. 

„Pagrindinės rizikos, kurias matome – pareigūnų skaičiaus mažėjimas iš esmės nedidėjant darbo našumui. Auga darbo krūvis, didėja tikimybė nekokybiškai atlikti darbą. Kadangi pareigūnų gatvėse padaugėjo pusantro karto, reagavimas į įvykius išaugo, tačiau ne taip žymiai. Visgi, orientuojantis į greitą reagavimą, kyla rizika tyrimų kokybei“, – sakė E. Misiūnas.

Generalinės prokuratūros pateiktais Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenimis, išaugo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prokurorų panaikinti, dalis: 2016 m. (nuo vasario 1 d.) buvo 406 tokios bylos, t. y. 1,1 proc. visų bylų, kuriose buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2017 m. – 1325 bylos, t. y. 4,1 proc. visų bylų;

Be to, pakeistu Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (2017 m. liepos 3 d. Nr. 5-V-608), informaciją tikrinusiam pareigūnui pakanka apie nutrauktą tyrimą pranešti tik darbuotojui, atsakingam už atitinkamo įrašo padarymą informacijos registre, t. y. pareigūno sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo nėra vertinamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens.

Nesubalansuotas siekis supaprastinti procesinius veiksmus ir tinkamai reglamentuoti vidiniais teisės aktais jų kontrolę išlaiko riziką neregistruoti padarytų nusikalstamų veikų arba jas kvalifikuoti administraciniais nusižengimais.

„Per metus žymiai sumažėjo vagysčių atvejų – net 25 proc. Kyla klausimas, ką rodo šis skaičius – ar žmonių netikėjimą, kad pareigūnai ištirs vagystes ir dėl to į juos nebesikreipiama, ar tai labai žymus nusikalstamumo mažėjimas, kuriuo reikėtų girtis. Jei tai pirmasis atvejis, kyla grėsmė dėl galimo nebaudžiamumo jausmo didėjimo“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.  

Per dvejus metus beveik dvigubai (iki 44 proc.) išaugo pareigūnų skaičius, kurie mano, kad turi geras galimybes padaryti karjerą, nors sumažėjo padalinių vadovų skaičius: Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, (nuo 2016-01-01 iki 2018-01-01) policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 20 proc. – nuo 906 iki 724. Taip pat patys pareigūnai apklausoje pastebi žymiai pagerėjusį aprūpinimą.

Vis dar aktuali išlieka vidinės komunikacijos problema – tik šiek tiek daugiau nei pusė (55 proc.) pareigūnų nurodė gaunantys naudingą grįžtamąjį ryšį iš savo tiesioginių vadovų. Taip pat nekinta skaičius pareigūnų, ketinančių palikti sistemą (7 proc.). Apie tokią galimybę trečdalis pareigūnų tikina svarstantys. 

Gyventojai, vertindami viešojo saugumo situaciją ir policijos darbą, neįžvelgia didelių pokyčio požymių. Visgi, 3 proc. punktais sumažėjo saugiai savo gyvenamojoje vietoje besijaučiančių gyventojų dalis (2014 m. buvo 80 proc., 2017 m. – 77 proc.). Pasitikėjimas policija taip pat kito paklaidos ribose.   

„Reformą vertinu kaip įvykusią, šiuo keliu eina ir kitos statutinės tarnybos. Neklysta tik tie, kurie nieko nedaro, tačiau teigiami reformos rezultatai matyti plika akimi. Su policijos generaliniu komisaru sutarėme, kad svarbu atkreipti dėmesį į rizikų suvaldymą ir lanksčiai reaguoti į nuolat kintančią kriminogeninę situaciją. Kaip esu sakęs ir anksčiau – sklandus policijos darbas ir visuomenės saugumas yra tiesioginė generalinio komisaro atsakomybė“, – sakė E. Misiūnas. 

Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijos: 
- Iki 2018 m. balandžio 1 d. parengti LR policijos įstatymo pataisų, nustatančių policijos, kaip vienos iš Vidaus reikalų ministerijai atskaitingų viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų, strateginių tikslų nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės priemones ir būdus, projektą pateikti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
- Atlikti policijos veiklos pertvarkos teritoriniuose policijos komisariatuose planavimą, eigą ir pasekmes įvertinantį nepriklausomą veiklos ir finansinį auditą. 
- Lietuvos policijos generaliniam komisarui užtikrinti jo 2017 m. kovo 28 d. įsakymu patvirtintame Apskričių policijos komisariatų viešosios ir kriminalinės policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimo plane numatytų, bet neįvykdytų priemonių įgyvendinimą iki 2018 m. kovo 1 d. 
- Papildyti nurodytą priemonių planą, numatant 2018 m. vadybines, organizacines ir teisines priemones pašalinti neigiamus pertvarkos padarinius ir rizikas, nurodytas Generalinės prokuratūros ir Savivaldybių asociacijos raštuose. 
- Policijos departamentui tęsti pertvarkos įtakos policijos veiklos rezultatams ir kokybei bei viešojo saugumo būklei stebėseną, kas pusmetį pateikiant Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamentui stebėsenos duomenis.