Seimas linkęs pritarti VRM pateiktam įstatymų paketui dėl migracijos funkcijų pertvarkos

Data

2018 09 13

Įvertinimas
0
ministro-eimucio-misiuno-vizitas-migracijos-departamente-59d362006277b.jpg

Seimas po pateikimo bendru sutarimu pritarė LR Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam įstatymų paketui dėl migracijos funkcijų pertvarkos, kuriam rugpjūčio pradžioje pritarė ir Vyriausybė.

Pasiūlyti pakeitimai numato konsoliduoti migracijos valdymo funkcijas, jas racionaliau paskirstyti tarp migracijos politiką įgyvendinančių institucijų. Pakeitimais siekiama tobulinti užsieniečių teisinės padėties teisinį reguliavimą, visų pirma siekiant efektyvesnių migracijos procedūrų, atsisakant perteklinių, ir geresnio paslaugų teikimo, taip pat parengti teisinę bazę Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) sukūrimui. 

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto papildymais planuojama įgyvendinti pasiūlymus, susijusius su užsieniečių darbo Lietuvoje reguliavimu. 

Užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, būtų nustatyta galimybė keisti darbdavį ar darbo funkciją, dirbti pagal darbo sutartis keliems darbdaviams, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tuo pačiu būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti imigracijos tvarka (komandiruojamiems užsieniečiams būtų taikomas leidimo dirbti reikalavimas bei aiškiai įtvirtinta, kad užsieniečiai negali būti įdarbinami per laikinojo įdarbinimo įmones). 

Projekte siūloma atsisakyti ir dalies perteklinių procedūrų bei reikalavimų. Pakeitimais planuojama nebenumatyti pareigos darbdaviams registruoti su užsieniečiu sudarytas darbo sutartis teritorinėje darbo biržoje, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus apie darbo sutarties sudarymą turi būti pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (tai sumažintų administracinę naštą trečiųjų šalių piliečius įdarbinantiems darbdaviams). 

VRM taip pat siūlo šiuo metu ES valstybių narių piliečiams išduodamas popierines pažymas, patvirtinančias jų teisę gyventi Lietuvoje, pakeisti į kortelės formos pažymėjimus, kuriuose elektroniniu būdu būtų fiksuojami ES valstybės narės piliečio biometriniai duomenys. Tai leistų ES valstybių narių piliečiams paprasčiau įgyti galimybes naudotis Lietuvoje teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

Siūloma nustatyti ir įpareigojimą užsienietį į Lietuvos Respubliką atvykti kviečiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui pasirūpinti užsieniečio sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, jeigu tokios būtų patirtos ne tik dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo į užsienio valstybę (įskaitant  apgyvendinimą ir išlaikymą), taip pat ir gydymo. 

Pagal LR Vidaus reikalų ministerijos siūlomą modelį, Migracijos funkcijos būtų įgyvendinamos keliais hierarchiniais lygiais: būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, kuri brėžtų migracijos gaires, taip pat būtų suformuota stipri Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką. Pagal siūlomą modelį, Migracijos departamentas turėtų teritorinius padalinius, kuriuose būtų priimami daugelis šiuo metu Migracijos departamente sutelktų sprendimų. Taip būtų išvengta eilių. 

Konsolidavus trijų institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento prie VRM) resursus ir funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga VRM. Nelegalių migrantu kontrole toliau užsiimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas toliau bus svarstomas LR Seimo komitetuose. 

LR Seimui pritarus, naujoji migracijos valdymo institucinė struktūra, numatoma, pradėtų veikti 2019-ųjų liepą.