Už neapykantos nusikaltimus – VRM rekomendacijos, kaip taikyti baudžiamąją atsakomybę

Data

2020 01 28

Įvertinimas
0
martino-pietropoli-pirWeToS2mA-unsplash.jpg

Nusikalstamos veikos, kurių motyvas yra neapykanta ir (ar) išankstinis šališkumas asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kelia didelę grėsmę demokratinėms vertybėms, visuomenės saugumui ir pliuralistinės visuomenės egzistavimui.

Visų pirma, dėl to, kad šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į konstitucinę vertybę – lygiateisiškumo principą. Antra, tokios nusikalstamos veikos – tai „žinutės veikos“, nes nuo jų nukentėję asmenys ir bendruomenės, kurioms jie priklauso, gauna aiškią žinutę, kad jie tokie, kokie yra, šioje visuomenėje nėra pageidaujami, todėl nesaugūs. Trečia, tokios nusikalstamos veikos skaldo visuomenę ir didina nesantaiką, kuri gali peraugti ir į aktyvią diskriminaciją ar net fizinį susidorojimą.Valstybių pareiga efektyviai tirti neapykanta ir (ar) išankstiniu nusistatymu motyvuotas nusikalstamas veikas išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kartu iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikos. EŽTT ne vienoje savo byloje yra suformavęs aiškias taisykles, pagal kurias valstybė turi pozityvią pareigą ne tik užtikrinti efektyvų, proceso šalių teises ir interesus saugantį baudžiamąjį procesą, bet ir, esant bent menkiausiam įtarimui dėl neapykantos motyvo, šį motyvą ištirti.

Akivaizdu, kad viena iš svarbiausių priemonių, padedančių teisinėmis priemonėmis tinkamai sureaguoti į neapykanta ir (ar) išankstiniu nusistatymu motyvuotą nusikalstamą veiką, yra žinios, padedančios atpažinti ir įrodyti neapykantos motyvą.

Vidaus reikalų ministerijos užsakymu parengtos Rekomendacijos dėl baudžiamosios atsakomybės už neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas taikymo, kuriose, remiantis moksliniais tyrimais, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktika, Europos Sąjungos institucijų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, aptarta, kas laikytina neapykantos nusikaltimu ir neapykantą kurstančia kalba, įvardijami kriterijai, padedantys atpažinti ir kvalifikuoti šias nusikalstamas veikas, taip pat aptarti neapykantos ir šališkumo įrodinėjimo klausimai bei specialiosios apsaugos priemonės, taikytinos nukentėjusiesiems. 

Kompetentingoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlyta su minėtomis rekomendacijomis supažindinti darbuotojus, kuriems tai būtų aktualu, taip pat panaudoti rekomendacijas rengiant atitinkamus vidinius norminius dokumentus (pvz., neapykantos nusikaltimo tyrimo metodiką ar algoritmą) bei policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymuose.

Susipažinti su rekomendacijomis galima čia: 
Rekomendacijos

 

Rekomendacijos parengtos įgyvendinant projektą „Atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas Lietuvoje stiprinimas“, finansuojamą pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014–2020). Projekto partneriai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (koordinatorius), Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Finansuota pagal Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programą (2014–2020)

 

 

 

 

Šiame straipsnyje išreikšta tiktai autoriaus nuomonė ir jam tenka visa atsakomybė už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.