2025-06-13

V. Kondratovič: Liuksemburge sutarta dėl laikinosios apsaugos ukrainiečiams pratęsimo

Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič dalyvauja Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų tarybos posėdyje. Tarp svarbiausių darbotvarkės klausimų – laikinosios apsaugos pratęsimas nuo karo pasitraukusiems ukrainiečiams, padėtis Šengeno erdvėje ir ES vidaus saugumo stiprinimas.

Tarybos posėdyje ministrai pasiekė politinį sutarimą dėl laikinosios apsaugos ukrainiečiams pratęsimo iki 2027 m. kovo 4 d. „Remdami Ukrainą turime visokeriopai padėti jos žmonėms. Prasidėjus žiauriam karui žmonės buvo priversti palikti savo namus. Daugelis jų neturi kur grįžti, todėl turime užtikrinti teisėto buvimo sąlygas šalyse, kuriose jie kuria gyvenimą iš naujo,“ – teigia vidaus reikalų ministras V. Kondratovič.

Nuo 2022 m. vasario 24 d., į ES šalis atvyko daugiau kaip 4,3 mln. ukrainiečių. Europos Komisija rekomenduoja suteikti galimybę pabėgėliams, kurie integravosi priimančiojoje šalyje, pereiti prie kitų teisinių statusų, pavyzdžiui, gauti leidimą laikinai gyventi darbo, studijų, šeimų susijungimo pagrindu. Tuo pačiu, ES šalims rekomenduojama kartu su Ukrainos valdžios institucijomis steigti centrus, kurie palengvintų asmenų grįžimą į Ukrainą, kai bus saugu tai daryti.

Tarybos posėdyje diskutuojant apie padėtį Šengeno erdvėje, pabrėžtas augantis Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius.  Anot vidaus reikalų ministro, augantis Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius yra rimta saugumo grėsmė. Taip pat Lietuva nebepripažįsta Rusijos Federacijos nebiometrinių pasų tinkamais kelionės dokumentais atvykti į Lietuvos teritoriją. Toks sprendimas  būtinas pasikeitusioje geopolitinėje situacijoje ir atitinka nacionalinio saugumo interesus. 

„Tai akivaizdi saugumo, tapatybės klastojimo ir infiltracijos grėsmė. Pasai be biometrinių duomenų neturi šiuolaikinių saugos priemonių ir yra lengviau klastojami, todėl kyla didesnė neteisėto jų naudojimo rizika. Kviečiame ir kitas valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti šį ribojimą, o taip pat raginame vadovautis Europos Komisijos gairėmis dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams sugriežtinimo“ – teigia vidaus reikalų ministras.

Posėdyje taip pat buvo išreikštas ministrų palaikymas naujajai ES vidaus saugumo strategijai (ProtectEU). Strategija apima platų grėsmių spektrą – nuo tradicinių, gerai pažįstamų, iki naujas formas įgaunančių hibridinių grėsmių, akcentuojamas vidaus saugumo srityje veikiančių ES agentūrų stiprinimas. „Turime gebėti laiku atpažinti hibridines grėsmes – nuo įtakos rinkimams iki neteisėto nusikalstamų struktūrų išnaudojimo. „Nusikalstamumas kaip paslauga“ tampa pagrindiniu priešiškų veikėjų metodu. Tik koordinuoti ir inovatyvūs veiksmai gali užtikrinti mūsų piliečių saugumą,“ – pažymėjo ministras. 

Ministrai taip pat diskutavo apie grąžinimų politikos stiprinimą. Šiuo metu ES grąžinimų lygis siekia tik 24 proc., o vienas pagrindinių iššūkių – trečiųjų šalių nebendradarbiavimas. Lietuva pritaria siūlymui plačiau ir ryžtingiau taikyti vizų politikos svertus trečiųjų šalių atžvilgiu, taip pat tikisi reikšmingų ES teisinio reguliavimo pokyčių, svarstant pasiūlymą dėl Grąžinimų reglamento.