Valstybės viešasis sektorius traukėsi triskart sparčiau, atlyginimai didėjo

Data

2018 12 18

Įvertinimas
2
JKAL7427201604077427.jpg
Vyriausybei svarstyti pateikta 2017 m. viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje apibendrinama padėtis viešajame sektoriuje, konstatuojama, kad sparčiai mažėjo sektoriaus darbuotojų skaičius, didėjo biudžetininkų atlyginimai, tačiau tai labiau būdinga valstybės valdomoms įstaigoms, o ne savivaldai.
 
Per 2017 m. viešajame sektoriuje likviduotos arba prijungtos pertvarkant 113 organizacijų, iš jų: 33 valstybės viešojo sektoriaus organizacijos (3,8 proc.), 80 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų (2,4 proc.).
 
Atkreiptinas dėmesys, kad net apie penktadalyje viešojo sektoriaus įstaigų ataskaitiniais metais vyko struktūriniai arba kitokio pobūdžio pasikeitimai. 
 
Vertinant vidutinio valstybės viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičiaus pokyčius, trečius metus iš eilės stebimas šio skaičiaus mažėjimas. 2017 metais darbuotojų skaičius siekė 176100 ir, lyginant su 2016 metais, buvo 13288 darbuotojais (7,5 proc.) mažesnis. 
 
Pastebėtina, kad tai didžiausias per pastaruosius metus stebimas darbuotojų skaičiaus sumažėjimas, kuris, lyginant su dirbančiųjų šiame sektoriuje pokyčiu 2016 metais, yra net tris kartus didesnis (2016 metais vidutinio darbuotojų skaičiaus sumažėjimas sudarė nepilnus 2 proc., kai vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 3 000 darbuotojų).
 
Vidutinio darbuotojų darbo užmokesčio medianos augimas valstybės viešajame sektoriuje siekė 5 proc. (mediana – 798 Eur, lyginant su 2016 metais 40 Eur didesnė). Atlyginimų augimą lėmė 2017 metais priimti sprendimai padidinti atlyginimus tam tikruose sektoriuose dirbantiems darbuotojams, išmokėti dalines kompensacijas už ekonominės krizės laikotarpiu viešojo sektoriaus darbuotojams sumažintą darbo užmokestį, Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai socialiniams partneriams optimizuojant viešąjį sektorių sutaupytas lėšas skirti dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir kt.
 
Vidutinio darbuotojų darbo užmokesčio mediana valstybės viešajame sektoriuje (798 Eur) ataskaitiniais metais buvo 4,3 proc. (36 Eur) mažesnė nei privačiame sektoriuje (834 Eur).
 
2017 metais savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų darbo užmokesčio fondas sudarė 1, 460 mlrd. Eur, 2016 metais jis buvo 1,396 mlrd. Eur. Ataskaitiniais metais savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų darbo užmokesčio fondas padidėjo 4,6 proc. Daugiausiai darbo užmokesčio fondas didėjo savivaldybių AB ir UAB (11,7 proc.), mažiausiai darbo užmokesčio fondas augo savivaldybių biudžetinėse įstaigose (3,7 proc.). Savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mediana siekė 561 Eur.
 
2017 metais, mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje, patvirtintų pareigybių skaičius savivaldybių administracijose padidėjo; jose buvo 178 pareigybėmis (1,26 proc.) daugiau nei 2016 metais (gyventojų sumažėjo 1,86 proc.).
 
2017 metais vienam sąlyginiam savivaldybės administracijos darbuotojui teko aptarnauti 218 gyventojų, t.y. 7 gyventojais mažiau nei 2016 metais. Darytina išvada, kad tai lėmė šalies gyventojų skaičiaus mažėjimas ir kai kurių savivaldybių administracijų darbuotojų skaičiaus didėjimas. 
 
Pagrindiniai skaičiai:
Viešajame sektoriuje veikė 4244 organizacijos, iš jų: 
862 valstybės viešojo sektoriaus organizacijos;
3382 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijos.
Viešasis sektorius sumažėjo 113 viešojo sektoriaus organizacijų, iš jų:
33 valstybės viešojo sektoriaus organizacijomis (3,8 proc.);
80 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų (2,4 proc.).
 
Viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius sumažėjo 15886 darbuotojais (4,4 proc.), iš jų:
13 288 (7,5 proc.) valstybės viešajame sektoriuje;
2 598 (1,4 proc.) savivaldybių viešajame sektoriuje.
 
Viešajame sektoriuje sumažėjo 1330 valstybės tarnautojų (2,7 proc.) (viso 49 775):
valstybės viešajame sektoriuje skaičius sumažėjo 1543 (3,6 proc.).
savivaldybių viešajame sektoriuje skaičius padidėjo 213 tarnautojais (3,3 proc.).
 
Viešojo sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio mediana buvo 680 Eur (didėjo 5 proc.):
798 Eur valstybės viešajame sektoriuje;
561 Eur savivaldybių viešajame sektoriuje.
 
Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio fondas padidėjo 50 mln. Eur:
14 mln. Eur (0,9 proc.) sumažėjo valstybės viešajame sektoriuje;
64 mln. Eur (4.6 proc.) padidėjo savivaldybių viešajame sektoriuje;
 
Vidutinio darbuotojų skaičiaus pokyčiai 2010–2017 metais (įskaitant vidaus reikalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus ir profesinės karo tarnybos karius) 
 
Įvertinus valstybės viešajame sektoriuje stebėtus pokyčius, 2017 metai ypatingai gausūs įgyvendinamų institucinių pokyčių bei to sąlygoto sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičiaus mažėjimo.
 
2017 metais vykdytų valstybės viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvų dėka per metus buvo išregistruotos 33 viešojo sektoriaus organizacijos. Tai laikytina gana ženkliu pokyčiu.
 
Instituciniai ar struktūriniai pokyčiai vyko net 20 proc. visų valstybės viešojo sektoriaus organizacijų: 119 viešojo sektoriaus organizacijų buvo reorganizuojamos arba pertvarkomos, dar 16 organizacijų buvo pradėtos ar tęsiamos likvidavimo ir bankroto procedūros. Kadangi šie procesai ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo baigti bei įvertinus ateinančiam laikotarpiui numatytų institucinių pokyčių gausą – tolesnis ir ne mažiau aktyvus sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas numatomas ir ateityje.
 
2017 metais labai ženkliai, lyginant su praėjusiais laikotarpiais, mažėjo vykdomosios valdžios srities viešojo sektoriaus organizacijose dirbančių darbuotojų skaičius, kuris praėjusiais laikotarpiais siekęs vos 2 proc., šiemet pasiekė, o skaičiuojant be vidaus reikalų statutinių pareigūnų ir profesinės karo tarnybos karių net peržengė 6 proc. ribą (darbuotojų skaičius be statutinių ir pareigūnų sumažėjo 9317 (6,1 proc.), skaičiuojant su statutiniais ir pareigūnais mažėjimas sudarė 9558 darbuotojus (5,4 proc.). 
 
Vertinant valstybės viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus pokytį kartu su praėjusiais metais į ataskaitą įtrauktais, vykdomosios valdžios sričiai nepriklausančiais subjektais (tokiais kaip Seimui atskaitingos įstaigos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Konstitucinis teismas, teismai ir prokuratūros), stebėtas dar didesnis darbuotojų skaičiaus mažėjimas, sudaręs net 7,5 proc. (13288 darbuotojais). 
 
Valstybės tarnautojai sudaro 25 proc. visų valstybės viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų, o jų skaičius ataskaitiniais metais mažėjo 3,6 proc. (1543 tarnautojais).
 
Valstybės viešojo sektoriaus organizacijų darbo užmokesčio fondas 2017 metais siekė 1 575 mln. Eur. Lyginant su praėjusių metų darbo užmokesčio fondu (1589 mln. Eur ), stebėtas rodiklio reikšmės mažėjimas 14 mln. Eur (0,9 proc.).
 
Valstybės viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio medianos augimas 5 proc. (40 Eur) yra teigiamas pokytis, tačiau, augant infliacijai ir reikalavimams dirbančiųjų sektoriuje kompetencijai, laikytinas nepakankamu tam, kad viešasis sektorius taptu konkurencingu ir patraukliu darbdaviu reikiamos kvalifikacijos žmogiškiesiems ištekliams pritraukti.  
 
Pasiūlymai dėl valstybės viešojo sektoriaus:
 
įgyvendinti/tęsti viešojo sektoriaus optimizavimo iniciatyvas, kuriomis mažinamas valstybės viešojo sektoriaus organizacijų ir jose dirbančių darbuotojų skaičius;
užtikrinti, kad priimami viešojo sektoriaus įstaigų sistemai įtakos turintys sprendimai atitiktų Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėse, patvirtintose Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495, numatytas tobulinimo kryptis.  
 
Pastebėjimai dėl savivaldybių viešojo sektoriaus: 
 
2017 metais ženklių savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų skaičiaus pokyčių nestebima – viešojo sektoriaus organizacijų skaičius mažėjo 2,4 proc. ir tas kitimas buvo šiek tiek mažesnis nei 2016 m., kuomet jis buvo 2,66 proc.; 2017 metais nuosekliai vyko savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų optimizavimas išregistruojant neveikiančias ir pertvarkant nepakankamai efektyviai veikiančias savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijas:
- 2017 metais išregistruotos 102 neveikiančios savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijos (2016 metais – 108). Daugiausia biudžetinių įstaigų išregistravo Alytaus r. savivaldybė (8), Vilniaus m. savivaldybė (7), Pakruojo r., Joniškio r. ir Kupiškio r. savivaldybės (po 3); Kauno m. savivaldybė (2), Radviliškio r. savivaldybė (2); daugiausia viešųjų įstaigų išregistravo Kauno m. savivaldybė (8), Zarasų r. savivaldybė (4), Alytaus r. savivaldybė (3); 
- 2017 metais pradėtos pertvarkymo procedūros 40 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų; iš pertvarkomų 24 savivaldybių biudžetinių įstaigų daugiausia buvo reorganizuojama mokyklų Kauno m. ir Vilniaus m. savivaldybėse; tarp pertvarkomų savivaldybių VšĮ daugiausiai buvo sveikatos priežiūros įstaigų Kauno m. savivaldybėje (8).
Vertinant viešąsias įstaigas pagal veiklos pobūdį yra susiduriama su jų veiklos aprašymo netikslumais; nemažai savivaldybių įstaigų kaip veiklos pobūdį nurodo kelias skirtingas veiklos sritis, todėl negalima jų priskirti vienai ar kitai sričiai.
Savivaldybės turi diskreciją spręsti, kokios teisinės formos juridinius asmenis steigti, tai sąlygoja, kad analogiška ar panašia veikla užsiimančių savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų teisinė forma skirtingose savivaldybėse yra nevienoda. 
Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose 2017 metais dirbo 1,4 proc. mažiau darbuotojų nei 2016 metais; didžiausia jų dalis (70 proc.) dirbo savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kur jų sumažėjo 1,7 proc.; savivaldybių viešosiose įstaigose ir įmonėse darbuotojų skaičius taip pat nežymiai mažėjo (atitinkamai 2,5 proc. ir 1,9 proc.); tik savivaldybių AB ir UAB darbuotojų skaičius padidėjo 4,8 proc. 
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų administracijos sudėčiai ir apimčiai vis dar nesilaikoma 10 savivaldybių (5 savivaldybėmis mažiau nei 2016 metais), tai nesąlygoja efektyvaus valdymo. 
 
Pasiūlymai dėl savivaldybių viešojo sektoriaus:
 
rekomenduoti savivaldybėms toliau aktyviai veikti siekiant užbaigti nebeveikiančių savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų likvidavimo ar bankroto procedūras, imtis veiksmų mažinti neefektyviai veikiančių viešojo sektorius organizacijų skaičių;
siekiant užtikrinti ekonomišką ir kokybišką viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, rekomenduoti savivaldybėms į viešųjų paslaugų teikimą aktyviau įtraukti ir/ar perduoti jų teikimą privataus sektoriaus subjektams, nevyriausybinėms organizacijoms, socialinio verslo partneriams ar vietos bendruomenėms; 
rekomenduoti savivaldybėms atlikti tikslinę savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų analizę pagal jų teisines formas ir teikiamas paslaugas bei šios analizės pagrindu įvertinti savo valdomų juridinių asmenų reikalingumą, atsisakant tokių valdomų juridinių asmenų, kai kokybiškas paslaugas gyventojams teikia privataus sektoriaus subjektai;
rekomenduoti savivaldybėms, formuojant ir tvirtinant savivaldybės administracijos struktūrą, be pagrindo nedidinti savivaldybės administracijos darbuotojų skaičiaus, objektyviai įvertinti pareigybių poreikį, nuosekliai mažinant vadovaujančiųjų ir neužimtų savivaldybės administracijos pareigybių skaičių.