VRM telkia institucijų ir socialinių partnerių pastangas kovai su prekyba žmonėmis

Data

2016 05 18

Įvertinimas
0

Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) įvyko tarpžinybinis pasitarimas dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo stiprinimo, kuriame dalyvavo Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijų, policijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės bei bažnyčios atstovai.

„Prekybos žmonėmis problema tampa vis aktualesnė – lietuvių emigracija didėja ir vis daugiau žmonių susiduria su prekybos žmonėmis pavojais. Deja, šiai problemai iki šiol buvo skirta nepakankamai dėmesio. Jos sprendimas buvo paliktas vienai Vidaus reikalų ministerijai, nors tai yra kompleksinė problema, todėl reikalauja kompleksinių sprendimų ir visų suinteresuotų institucijų ir organizacijų sutelktų pastangų“, – sakė VRM kancleris A. Stončaitis.

Kovą su prekyba žmonėmis VRM laiko vienu iš svarbiausių savo prioritetų ir pastaruoju metu imasi iniciatyvų pakelti šios problemos sprendimą į kokybiškai naują lygmenį – sustiprinti kovos su prekyba žmonėmis koordinavimą, kuo geriau išnaudoti ir suderinti visų atsakingų institucijų ir socialinių partnerių turimas galimybes bei vykdomas priemones.

Šiandien VRM atstovai pristatė dvi tam skirtas priemones – siūlomą sudaryti Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisiją ir atskiro Kovos su prekyba žmonėmis veiksmų plano projektą. Užsienio reikalų ministerija ir Pasaulio lietuvių bendruomenė buvo pakviestos deleguoti savo atstovus į kuriamą komisiją ir ateityje aktyviai įsitraukti į jos veiklą, taip pat siūlyti priemones rengiamam planui, ieškoti naujų finansavimo šaltinių.

Pasitarimo dalyviai pasikeitė mintimis dėl bendradarbiavimo kovos su prekyba žmonėmis srityje plėtojimo, ypač stiprinant lietuvių bendruomenių užsienyje ir Užsienio bei Vidaus reikalų ministerijų vaidmenį, aptarė galimas konkrečias priemones, jų finansavimo šaltinius ir kt.

Sutarta, kad būtina gerinti pasikeitimą informacija tarp lietuvių bendruomenių užsienyje, Lietuvos ambasadų ir institucijų Lietuvoje, intensyviau skleisti informaciją apie prekybos žmonėmis pavojus.

Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad reikia veikti dviem kryptimis – Lietuvoje ir užsienyje. Pirmiausia būtina intensyvinti prevencinį, švietėjišką darbą mūsų šalies regionuose, orientuojantis į labiausiai pažeidžiamus jaunus žmones, atsidūrusius beviltiškoje situacijoje ir desperatiškai ieškančius pragyvenimo šaltinių ar tikinčių greito praturtėjimo užsienyje galimybėmis, kurie dažnai atsiduria nusikaltėlių rankose.

Antra, reikia geresnės informacijos sklaidos tarp užsienyje gyvenančių lietuvių – apie jų teises, pagalbą prekybos žmonėmis aukoms, kad sunkioje padėtyje atsidūrę žmonės nebūtų palikti likimo valiai ir ištikus nelaimei žinotų, kur kreiptis. Atkreiptas dėmesys į lietuvių bendruomenes užsienyje, kurios yra toliau nuo didžiųjų miestų. Jose gyvenantys lietuviai dažnai nemoka vietos kalbos ir nesugeba apginti savo teisių ar jų net nežino, gyvena labai sunkiomis sąlygomis.

Pastebėta, kad Lietuvos žiniasklaidoje kartais per daug optimistiškai nušviečiamos gyvenimo ir darbo užsienyje galimybės, neparodant ir kitos – tamsiosios šio gyvenimo pusės, o tai sudaro sąlygas nusikalstama veikla užsiimantiems asmenims manipuliuoti potencialiomis prekyba žmonėmis aukomis, pasinaudoti jų nežinojimu.

2015 m. Lietuvoje buvo registruoti 27 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, nukentėjusiais buvo pripažinti 62 asmenys: iš jų 45 suaugę (24 moterys ir 21 vyras), 17 vaikų. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuriose pripažintų nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis moterų ir vyrų santykis yra panašus (kitur daugiausia nukentėjusių – moterys).

Jungtinė Karalystė išliko pagrindinė tikslo valstybė visoms keturioms pernai atskleistoms prekybos žmonėmis išnaudojimo formoms: seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui, priverstiniam įtraukimui į nusikalstamas veikas ir priverstinėms vedyboms, ir buvo vienintelė prekybos žmonėmis priverstinėms santuokoms ir priverstiniam darbui tikslo valstybė.

2015 m. kito prekybos žmonėmis verbavimo forma. Anksčiau žmonėms verbuoti buvo panaudojama elektroninė erdvė, radijas, televizija ir kitos komunikacijos priemonės. Paskutinių ikiteisminių tyrimų medžiaga parodė, kad pagrindinė verbavimo forma buvo žodžiu – žmonės buvo užkalbinami viešose vietose, o vyravęs asmens valią palenkiantis būdas – pasinaudojimas žmogaus pažeidžiamumu.