Vyriausybei teikiami migracijos sistemos pertvarkai reikalingi įstatymų projektai

Vidaus reikalų ministerija parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų paketą dėl migracijos funkcijų pertvarkos.

Migracijos funkcijos būtų įgyvendinamos keliais hierarchiniais lygiais. Būtų sukurta Migracijos komisija, sudaryta iš kelių ministrų ir vadovaujama vidaus reikalų ministro, kuri brėžtų migracijos gaires. Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) būtų suformuota stipri Migracijos reikalų grupė, kuri formuotų migracijos politiką.

Taip pat, konsolidavus trijų institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento prie VRM) resursus ir funkcijas būtų sukurta šiuolaikiška, efektyvi ir patikima už migraciją atsakinga įstaiga, atskaitinga VRM. Nelegalių migrantų kontrole toliau užsiimtų Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 

„Išskaidytos funkcijos lemia prastą tarnybų tarpusavio komunikavimą, neracionalų resursų – tiek žmogiškųjų, tiek materialiųjų – panaudojimą. Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų pakeitimams, naujoji migracijos valdymo institucinė struktūra pradėtų veikti 2019-ųjų liepą“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Pagal siūlomą modelį, Migracijos tarnyba turėtų teritorinius padalinius, kuriuose būtų priimami daugelis šiuo metu Migracijos departamente sutelktų sprendimų. Taip būtų išvengta eilių.

Būtų įtvirtintos ir nuostatos dėl kuriamos Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS), siekiant sudaryti teisines sąlygas kompleksiniam migracijos procedūrų perkėlimui į elektroninę erdvę.

VRM taip pat siūlo šiuo metu ES valstybių narių piliečiams išduodamas popierines pažymas, patvirtinančias jų teisę gyventi Lietuvoje, pakeisti į kortelės formos pažymėjimus. Tai leistų ES valstybių narių piliečiams paprasčiau įgyti galimybes naudotis Lietuvoje teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

Siūloma nustatyti ir įpareigojimą užsienietį į Lietuvos Respubliką atvykti kviečiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui pasirūpinti užsieniečio sveikatos draudimu ir atlyginti valstybės išlaidas, jeigu tokios būtų  patirtos ne tik dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo į užsienio valstybę, bet ir dėl apgyvendinimo, išlaikymo ar gydymo.

Įstatymo projektas buvo papildytas ir nuostatomis, skirtomis įgyvendinti daliai Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės pateiktų pasiūlymų dėl migracijos procedūrų tobulinimo. Siūloma įgyvendinti pasiūlymus, susijusius su užsieniečių darbo Lietuvoje reguliavimu. Būtų nustatyta galimybė užsieniečiui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, keisti darbdavį ar darbo funkciją, dirbti pagal darbo sutartis keliems darbdaviams, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kartu būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti imigracijos tvarka (komandiruojamiems užsieniečiams būtų taikomas leidimo dirbti reikalavimas bei aiškiai įtvirtinta, kad užsieniečiai negali būti įdarbinami per laikinojo įdarbinimo įmones).

Projekte siūloma atsisakyti šių perteklinių procedūrų ir reikalavimų:

– kvietimų laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką, kurie pateikiami kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo konsulinei įstaigai, tvirtinimo migracijos institucijose (tai leistų racionaliau paskirstyti išteklius kitoms funkcijoms, taip pat nelegalios migracijos kontrolei bei konsultacijoms dėl vizų išdavimo vykdyti);

– reikalavimo migracijos institucijoms pranešti apie užsieniečio sulaikymą ar nubaudimą už administracinio pažeidimo padarymą, nes šie duomenys yra tvarkomi atitinkamuose registruose;

– pareigos darbdaviams registruoti su užsieniečiu sudarytas darbo sutartis teritorinėje darbo biržoje, nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus apie darbo sutarties sudarymą turi būti pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (tai sumažintų administracinę naštą trečiųjų šalių piliečius įdarbinantiems darbdaviams).