SAVIVALDYBIŲ DARBO ORGANIZAVIMAS

1. Kas reglamentuoja savivaldybių teises ir pareigas kai šalyje yra paskelbta  ekstremali padėtis?

1998 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas Nr. VIII-971 (suvestinė redakcija 2019-01-01), kuris nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu, savivaldybių institucijos, kiti subjektai, esant pareikalavimui turi dalyvauti ekstremalios situacijos likvidavimo procese. 

2. Ar savivaldybė gali organizuoti savo biudžetinių įstaigų darbo konkursus, jeigu atrankos etapas jau yra pasibaigęs?

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriame siūloma  papildyti Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą nustatant, kad konkursas į sąraše nurodytas pareigas gali būti nerengiamas, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir į sąraše nurodytas pareigas darbuotojai priimami pagal terminuotas darbo sutartis terminuotam ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiui. Terminuota darbo sutartis, Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, su darbuotoju turės būti nutraukta Darbo kodekso nustatyta tvarka.

3. Kokiais klausimais nuotoliniu būdu galima priimti sprendimus tarybos posėdyje?

2020 m. kovo 31 d. priimtame Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2829 nustatyta, kad jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino savivaldybės tarybos posėdžiai negali vykti savivaldybės tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, savivaldybės tarybos posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas). Tokiomis sąlygomis nuotoliniu būdu vykstančiame posėdyje gali būti priimami sprendimai visais savivaldybių kompetencijos klausimais, išskyrus klausimus, dėl kurių Vietos savivaldos įstatymas nustato slaptą balsavimą. 
Slaptas balsavimas yra išrinkto atstovo teisės veikti pagal duotą priesaiką ir įsitikinimus garantas, todėl tikslu nustatyti tikrąją savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių – valią ypač svarbiais klausimais Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyti slapto balsavimo atvejai. 
Taigi, visos slaptu balsavimu priimamo sprendimo svarstymo procedūros gali vykti nuotoliniu būdu (pvz., kandidatūrų pristatymas, klausimų kandidatams pateikimas ir kt.), tačiau galutinis sprendimas – tarybos nario valios pareiškimas – turi būti išreikštas balsuojant slaptai fiziškai. 

4.  Ar galima riboti pašalinių asmenų patekimą į savivaldybės tarybos posėdžių salę?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvedus karantiną draudžiami bet kokie susibūrimai, o darbas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje, todėl vykstant savivaldybės tarybos posėdžiams salėje, pašalinių asmenų patekimas į šią salę turėtų būti ribojamas. Vietos gyventojų teisė būti informuotiems ar galimybė gyventojų atstovams pasisakyti karantino metu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomu klausimu turi būti užtikrinama kitais būdais, nei fiziškai  šiems asmenims būnant savivaldybės tarybos posėdžių salėje.

5. Kas yra tinkamas asmens identifikavimas ir asmens balsavimo identifikavimas nuotoliniu būdu?

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje numatyta, kad nuotoliniu būdu priimant savivaldybės tarybos sprendimus turi būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. 

Viena iš galimų priemonių nuotoliniu būdu organizuojant savivaldybės tarybos posėdžius yra vieša transliacija arba vaizdo konferencija. Tokiu atveju balsuojant turėtų būti parodomas savivaldybės tarybos nario pažymėjimas, kuris patvirtintų savivaldybės tarybos nario tapatybę. Jeigu balsavimas būtų vykdomas užpildant atitinkamą balsavimo biuletenį, toks dokumentas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Toks pasirašymas vienareikšmiškai susietas su pasirašančiu asmeniu, tai leistų nustatyti asmens tapatybę ir jo balsavimo rezultatus. 

6. Ar gali būti vedamas tarybos posėdis nuotoliniu būdu, jei toks būdas nėra nenumatytas tarybos reglamente?

Galimybė savivaldybės tarybos posėdžiams vykti nuotoliniu būdu yra numatyta Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 111 dalyje, todėl, net ir nesant pakeisto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, galima posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad savivaldybės tarybos turi papildyti savo veikos reglamentus, kuriuose būtų numatyti būdai, priemonės ir tvarka tokiems posėdžiams vykti ir sprendimams priimti.

7. Ar esant ekstremaliai situacijai būtina šaukti komitetų posėdžius prieš tarybos posėdį? Ar galima išimtis, kad visi klausimai iškart būtų svarstomi tarybos posėdžio metu?

Vietos savivaldos įstatyme nenustatyta, kad, klausimus, kurie bus svarstomi savivaldybės tarybos posėdžiuose, būtų privaloma apsvarstyti savivaldybės tarybos komitetuose. Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos komitetuose neapsvarstytus klausimus galima svarstyti savivaldybės tarybos posėdžiuose. 

8. Galbūt yra supaprastinta tvarka? Kokia forma ir kaip dokumentus turėtų pateikti asmuo, kuris nėra deklaravęs ar neturi gyvenamosios vietos (benamis) ir negali būti elektroniu būdu įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, kai  fiziškai atvykti į deklaravimo įstaigą karantino laikotarpiu nėra galimybių? 

Siūlome vertinti, kad karantino laikotarpiu savo gyvenamąją vietą pakeitusio ar atvykusio gyventi į Lietuvos Respubliką asmens prašymas įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą yra pateiktas tinkamai, jei asmuo deklaravimo įstaigai paštu arba el. paštu pateikia teisingai užpildytą Prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą formą arba asmens pasirašytą laisvos formos prašymą, kuriame įskaitomai pateikti visi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyti duomenys, taip pat prašymą pateikusio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir, prireikus, Asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-12, 13.3-13.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus ar jų kopijas.

Vidaus reikalų ministerijai iniciavus, 2020 m. balandžio 3 d. Valstybės įmonė Registrų centras pakeitė Gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles ir Įtraukimo į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą tvarką. Aktuali informacija skelbiama:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b792f93275e311eaa38ed97835ec4df6?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=5174d158-1747-4601-9fcf-184470570c1f

 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c29a279275e311eaa38ed97835ec4df6?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=5174d158-1747-4601-9fcf-184470570c1f

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-18