BDAR
gdpr

Vietos savivalda

Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką vietos savivaldos ir bendruomeninių organizacijų srityse bei organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja politikos  įgyvendinimą šiose srityse. 

 

  • Vietos savivaldos įstatymas
  • Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas
  • Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas
  • Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas
  • Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1019 „Dėl Vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 2092 „Dėl Adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. 1V-80 „Dėl Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 1V-561 „Dėl Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1V-57 „Dėl Numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1V-1373 „Dėl Savivaldybės tarybos nario, pretenduojančio tapti savivaldybės tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formos patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. balandžio 21 d. įsakymas Nr. 1V-319 „Dėl Savivaldybių tarybų etikos komisijos narių ir antikorupcijos komisijos narių, kurie nėra savivaldybės tarybos nariai, atlygio dydžio ir mokėjimo tvarkos nustatymo“

2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo naujai redakcijai  pradės veikti  naujasis vietos savivaldos modelis.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, siekdama, sklandaus Vietos savivaldos įstatymo nuostatų įgyvendinimo rekomenduoja savivaldybėms atkreipti dėmesį į šiuos esminius aspektus:

 

Tema

Klausimas

Atsakymas

SAVIVALDYBĖS TARYBA, SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIAI

 

Kas sudaro darbotvarkės projektą pirmajam posėdžiui, jeigu jame be mero ir tarybos narių priesaikų, priimami kiti sprendimai ?

 

Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 2 d. reglamentuota pirmojo posėdžio sušaukimo procedūra – pirmąjį posėdį šaukia savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas, tad spręstina, kad posėdį šaukiantis asmuo ir sudaro posėdžio darbotvarkės projektą.

Kokius klausimus, be nustatytųjų nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 5 d. 1, 2 p., 6, 7 dalyse, galima svarstyti pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje?

 

Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje gali būti svarstomas, pvz., mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus nustatymo klausimas, nes merui gali būti sudėtinga be vicemerų, tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių) ar patarėjų vykdyti mero kompetencijai priskirtas funkcijas ir organizuoti savivaldybės tarybos darbą, taip pat kiti klausimai, užtikrinantys sklandų savivaldybės institucijų darbą ir kuriems nereikia išankstinio įvertinimo savivaldybės tarybos komitetuose

Kas turėtų tarybos narius išleisti į komandiruotes? Ar galima reglamente nustatyti, kad meras išleidžia (atsižvelgiant į operatyvumo aspektą ir pan.)?

Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ normas, svarbu pažymėti, kad savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, o meras – vykdomoji ir įstatymu šios dvi institucijos viena nuo kitos atskirtos, jos negali kištis viena į kitos veiklą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendimą dėl tarybos narių komandiruočių turi priimti savivaldybės taryba, o ne meras.

 

Ar savivaldybės tarybai balsuojant dėl pritarimo dėl teikiamos vicemero kandidatūros (nors tai yra personalijos svarstymo klausimas), turi būti balsuojama atvirai, o sprendimui priimti užteks paprastos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių daugumos ?

Vicemerus taryba ne skiria, bet išreiškia pritarimą ar nepritarimą mero siūlomai kandidatūrai (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 32 str. 2 d.); nauja redakcija išdėstytame VSĮ nenustatytas reikalavimas balsuoti slaptai, išreiškiant tarybos poziciją dėl mero siūlomos vicemero kandidatūros, taip pat nenustatytas  reikalavimas dėl nuomonę šiuo klausimu išreiškiančių tarybos narių skaičiaus. 

 

Kaip įforminamas savivaldybės tarybos įgaliojimų pratęsimas, kai savivaldybės tarybos rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais? Kaip numatomas tarybos darbas esant neišrinktam merui?

Savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi, remiantis Vyriausios rinkimų komisijos sprendimu, kad rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 14 str. 2 d.); nėra pagrindo jiems pasibaigti (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 14 str. 1 d.), nes nauja taryba nesusirinko į pirmąjį posėdį. Buvusios savivaldybės tarybos įgaliojimai pasibaigia, kuomet į pirmąjį posėdį susirenka ir prisiekia nauja savivaldybės taryba, vadinasi, kol tai neįvyko, esamos savivaldybės tarybos įgaliojimai tęsiasi. Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 9 d. nustato, kad kai mero nėra (tai apima ir kai meras neišrinktas) tarybos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja laikinai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.

 

Kaip įforminamas savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimas, kai posėdį šaukia 1/3 tarybos narių ? Kas pasirašo potvarkį dėl darbotvarkės projekto?

 

Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra – laikinai  tarybos paskirtas tarybos narys privalo sušaukti posėdį, jei to raštu reikalauja 1/3 savivaldybės tarybos narių narių (VSĮ 17 str. 9 d.), taigi meras arba laikinai  tarybos paskirtas tarybos narys privalo vykdyti šią imperatyvią VSĮ nuostatą – nustatyta tvarka sušaukti posėdį ir savo potvarkiu patvirtinti 1/3 tarybos narių siūlomos darbotvarkės projektą.

Vadovaujantis VSĮ 15 str. 2 d. 10 p., išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija  yra sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo. Ar į šį skaičių reikia įtraukti ir vicemerų bei administracijos direktoriaus pareigybes? Ar tik mero patarėjus ir posėdžių sekretorius?

 

Siekiant aiškumo, turėtų būti nustatomas kiekvienos konkrečios politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius, pvz., vicemerų skaičius, pagal VSĮ 32 str. 3 d. nustatytus kriterijus, tarybos posėdžių sekretorių skaičius ir kt. Administracijos direktoriaus pareigybė (viena) yra nustatyta pačiame VSĮ, tad manytina, kad šio skaičiaus nustatinėti nereikia, nebent tai būtina fiksuoti tarybos sprendime dėl aiškumo numatant ir apskaičiuojant administracijos direktoriaus atlyginimui skiriamas lėšas.

Ar savivaldybės tarybos reglamente gali būti nustatytas tarybos narių deklaruojamas savarankiško darbo (pasiruošimo) laikas savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžiams?

 

Pagal Konstituciją savivaldybių tarybų vidiniai struktūriniai padaliniai negali būti traktuojami kaip tokie, per kuriuos teritorinės bendruomenės įgyvendina savivaldos teisę (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstyti teiktini klausimai preliminariai nagrinėjami savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 19 str. 1 d., 13 str. 5 d.), prireikus – komisijų posėdžiuose ir kt. Pagrindinė savivaldybės tarybos veiklos forma yra savivaldybės tarybos posėdžiai, o dalyvavimas nauja redakcija išdėstyto VSĮ 16 str. 2 d. nustatytoje veikloje (išskyrus savivaldybės tarybos posėdžius) vertintina, kaip pasirengimas tarybos posėdyje priimti atitinkamus sprendimus (žr. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-6-968/2020); už laiką, skirtą įstatymo nustatytais būdais pasirengti tarybos tarybos posėdžiui  tarybos nariams jau yra nustatytas atlygis (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 12 str. 1 d.); savivaldybės tarybos reglamente nustatyti atlygį už pasirengimą tarybos posėdžiui kitokiais būdais, nei nustato nauja redakcija išdėstytas VSĮ, nėra teisinio pagrindo.

Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 3 str. 18 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos opozicijos lyderis atlieka šiuo įstatymu ir savivaldybės tarybos reglamentu jam pavestas funkcijas, turi šiame įstatyme ir reglamente nustatytas teises. Kas turėtų būti tarybos nustatyta savivaldybės tarybos reglamente, reglamentuojant opozicijos lyderio funkcijas ir teises?

Siūlytina savivaldybės tarybos reglamente nusistatyti procedūras nauja redakcija išdėstyto VSĮ 17 str. 17 d. nustatytai opozicijos lyderio pirmumo pasisakyti ir užduoti klausimus posėdyje svarstomais klausimais teisei įgyvendinti, opozicijos veiklos viešinimo tvarką bei lėšų tam skyrimą ir kt.

Ar pagal nauja redakcija išdėstytą VSĮ savivaldybės tarybos Antikorupcijos ir Etikos komisijose galės dirbti valstybės tarnautojai, visuomenės atstovai? Ar galima savivaldybės tarybos reglamente nustatyti, kokia tvarka į šias komisijas įtraukiami valstybės tarnautojai ir visuomenės atstovai ?

Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ nustatytus bendruosius reikalavimus savivaldybės tarybos sudaromų komisijų sudėčiai, pažymėtina, kad šio įstatymo  22 str. 3 d. nustato, kad „Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.“ Vadovaujantis šiomis nuostatomis, net ir nesant nauja redakcija išdėstyto VSĮ 23 str. ir 24 str. nustatyto imperatyvaus reikalavimo į Etikos ar Antikorupcijos komisijas įtraukti seniūnaičius ar visuomenės atstovus, tai galima daryti, vadovaujantis nauja redakcija išdėstyto VSĮ 22 str. 3 dalimi, ir į Etikos ar Antikorupcijos komisijas įtraukti seniūnaičius, visuomenės atstovus, savivaldybės gyventojus, valstybės tarnautojus, reglamentuojant tai savivaldybės tarybos reglamente.

TARYBOS POSĖDŽIŲ SEKRETORIUS

 

Informacija rengiama

Informacija rengiama

MERAS

 

Kas pirmininkaus savivaldybės kolegijai, tais atvejais, kai meras bus pavaduojamas ir kas pirmininkaus savivaldybės kolegijai tais atvejais, kai mero nėra ?

Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 1 d. nustatytais atvejais, kai meras bus pavaduojamas, savivaldybės kolegijos posėdžiams pirmininkaus vicemeras, o VSĮ 30 str. 3 d. nustatytais atvejais, nesant mero, savivaldybės kolegijos posėdžiams pirmininkaus mero pareigas laikinai einantis savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. 

 

Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimu arba mero siūlymu, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Kaip turėtų būti suprantama ir įgyvendinama nuostata „mero siūlymu“ – kaip komisijos inicijavimo teisė?

Nauja redakcija išdėstyto VSĮ 22 str. reglamentuoja savivaldybės tarybos komisijas (žr. šio straipsnio pavadinimą), todėl nors merui ir numatyta iniciatyvos teisė siūlyti tarybai sudaryti atitinkamą komisiją, sprendimą dėl komisijos sudarymo turi priimti taryba. Nuostata „mero siūlymu“ vertintina kaip mero išreikšta valia, kad savivaldybės taryba sudarytų komisiją, tačiau ar ją sudaryti, ar ne, galutinį sprendimą priima savivaldybės taryba. Šios teisės normos formuluotė „gali būti“ reiškia savivaldybės tarybos teisę, o ne pareigą.

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad mero kompetencija yra skirti pareigas ir atleisti iš jų vicemerą, administracijos direktorių, ar meras yra saistomas tarybos sprendimo dėl nepasitikėjimo vicemeru ar administracijos direktoriumi?

Šiuo atveju meras teisiškai nesaistomas, bet politiškai – iš dalies saistomas. Sistemiškai vertinant nauja redakcija išdėstyto VSĮ normas su Valstybės tarnybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų  statusą, jų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų, spręstina, kad tarybos išreikštas nepasitikėjimas yra tarybos signalas (rekomendacija) merui, tačiau tik meras gali priimti sprendimą, ar atsižvelgti į savivaldybės tarybos išreikštą nuomonę, ar ne.

 

Ar tarybos nariui, pavaduojančiam merą, ir tarybos nariui, laikinai einančiam mero pareigas, turi būti taikoma  nauja redakcija išdėstyto VSĮ 25 str. 6 d. nuostata ,,Meras negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą“?

Tuo atveju, kai savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys laikinai eina mero pareigas (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 3 d.), jo, kaip tarybos nario, įgaliojimai sustabdomi (nauja redakcija išdėstyti VSĮ 30 str. 5 d.), toks tarybos narys negali balsuoti tarybos posėdžiuose, tokiam tarybos nariui mokamas mero darbo užmokestis (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 6 d.) ir taikomi nauja redakcija išdėstyto VSĮ 25 str. 6 d. nustatyti reikalavimai nedirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir negauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Tuo atveju, kai tarybos paskirtas tarybos narys pavaduoja merą (nauja redakcija išdėstyto VSĮ 30 str. 1 ir 2 d.), jo, kaip tarybos nario, įgaliojimai nestabdomi, toks tarybos narys balsuoja savivaldybės tarybos posėdžiuose, gauna atlygį už už darbą, atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ir jam netaikomi nauja redakcija išdėstyto VSĮ 25 str. 6 d. nustatyti reikalavimai.

VICEMERAS

 

Informacija rengiama

Informacija rengiama

SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

 

Ar gali būti steigiama savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė ?

Pagal nauja redakcija išdėstyto VSĮ 15 str. 2 d.  9 p. išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybės biudžetinių įstaigų struktūros, <...> tvirtinimas, <...> mero teikimu. Atsižvelgus į tai, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga (nauja  redakcija išdėstyto VSĮ 33 straipsnio 1 dalis), savivaldybių tarybos, įsivertinusios savo biudžetų asignavimų naudojimo ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, tvirtindamos savivaldybės administracijos struktūrą, gali numatyti administracijos direktoriaus pavaduotojo – karjeros valstybės tarnautojo pareigybę.

 

SENIŪNAS

 

Informacija rengiama

Informacija rengiama

 

 

Informacija pasiteirauti dalia.masaitiene@vrm.lt; [email protected]

Dalyvaujamasis biudžetas  (toliau – DB) – tai būdas savivaldybei kartu su bendruomene spręsti dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, kai bendruomenės nariai patys siūlo idėjas savivaldybei ir balsuodami renka labiausiai patikusius projektus (sprendimus), kuriuos savivaldybė vėliau įgyvendina. Tai didina gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia, kartu sudaro sąlygas savivaldybėms teikti gyventojų poreikius atliepiančias paslaugas, gerinti šių paslaugų kokybę.

DB nauda akivaizdi – taip gyventojai įsitikina, kad jie patys, nors ir nebūdami oficialia viešąja valdžia, gali priimti sprendimus dėl rūpimų klausimų, tam skirdami savivaldybės biudžeto finansavimą  Kai idėjos dėl viešųjų finansų naudojimo svarstomos viešai, o sprendimas priimamas tas, kuriam pritaria bendruomenės dauguma, išskaidomas mitas, kad „viskas iš anksto valdžios nuspręsta“ ar „kažkam iš valdžios tai naudinga“. DB sudaro sąlygas įsitikinti, kad tai, kaip mes gyvename – ne vien valdžios, bet visų mūsų pačių reikalas ir atsakomybė, o tai ir yra pilietinės visuomenės pagrindas.

DB pasiteisimo, jį įdiegus ir kai kurių savivaldybių švietimo įstaigose – moksleiviai aktyviai dalyvavo, siūlydami ir balsuodami už tai, kokiems pokyčiams tikslinga skirti finansavimą jų mokymosi aplinkoje. Akivaizdu, kad tokiais projektais yra skatinamas jaunų žmonių dalyvavimas, priimant sprendimus jų mokyklos lygmeniu, kas ugdo atsakomybę už savo mokyklą, miestą ar visą šalį, t. y. per savo pačių patirtį ugdo jaunų žmonių pilietiškumą.

Tačiau ne vien infrastruktūros gerinimas sąlygoja vietos bendruomenės gyvenimo kokybę. Tikimasi, kad gyventojai DB priemonėmis imsis spręsti ir visiems aktualias sistemines problemas, tokias, kaip socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių integracijos į bendruomenę, socialinės atskirties mažinimo, jaunimo užimtumo, visuomenės saugumo užtikrinimo ir kt. Nors greitai matomo rezultato, tokio, kokį parodo konkretaus infrastruktūros objekto įrengimas ar sutvarkymas, investicijų į socialinius bendruomenės pokyčius rezultato gali tekti siekti keletą ar keliolika metų, t. y. ne vieną savivaldybės tarybos politikų kadenciją, tikimasi, kad bendruomenės pasiryžimas veikti ir per DB siekti pokyčių, žvelgiant į ateities perspektyvą, ženkliai prisidėtų Lietuvos žmonėms tampant vis labiau susitelkusia ir solidaria visuomene.

Pirmąja savivaldybe Lietuvoje, dar 2018 m įdiegusia DB, tapo Alytaus miesto savivaldybė. Tai neliko nepastebėta – 2019 m. Alytaus miesto savivaldybė Vidaus reikalų ministerijos organizuotame renginyje buvo nominuota, kaip viena iš aktyviausių savivaldybių, įtraukiant gyventojus į sprendimų priėmimą.

Kaip nurodo Transparency International Lietuvos skyrius, 2020 m. rugpjūčio-lapkričio mėn. atliktos apžvalgos duomenimis, dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina 15 Lietuvos savivaldybių – 8 savivaldybės (Alytaus m., Kretingos raj., Lazdijų raj., Panevėžio m., Panevėžio raj., Šiaulių m., Telšių raj., Vilkaviškio raj.) kviečia gyventojus spręsti dėl dalies biudžeto, o 7 savivaldybės (Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Kupiškio raj., Rietavo raj., Tauragės raj., Trakų raj., Varėnos raj.) ruošiasi tai daryti jau artimiausiu metu. Dvi savivaldybės (Klaipėdos m. ir Klaipėdos raj.) taip pat rengia dalyvaujamuosius biudžetus ir mokyklose.

 2021 m. m. rugsėjo mėn. Vilniaus m. savivaldybė trijose savo seniūnijose pradėjo įgyvendinti DB.

 https://www.transparency.lt/dalyvaujamasisbiudzetas/

2021 m. kovo mėn. vykusiame Nacionalinės bendruomeninių organizacijų tarybos posėdyje VRM iniciatyva buvo pristatytos savivaldybių patirtys, įgyvendinant DB veiklas (Alytaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės), taip pat šio demokratinio proceso diegimo patirtis (Klaipėdos rajono savivaldybė); 

Įvertinus savivaldybių patirtis, diegiant ir įgyvendinant DB, spręstina kad yra keletas DB sėkmės vardiklių:

  • savivaldybės politikų ir gyventojų siekis konsultuotis dėl savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo;
  • atsakingas savivaldybės pasirengimas skirti papildomus finansinius  ir žmogiškuosius išteklius tinkamam šio proceso suplanavimui ir vykdymui;
  • aiški ir paprasta komunikacija su gyventojais DB vykdymo procese,
  • aktyvus ir patrauklus DB eigos ir rezultatų viešinimas;
  • patrauklus IT įrankis gyventojų siūlymams ir nuomonei pateikti DB procese.

Siekiant paskatinti DB diegimo procesą savivaldybėse, Vidaus reikalų ministerija 2021 m. balandžio mėn. kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija ir Transparency International Lietuvos skyriumi diskutavo apie galimas bendradarbiavimo sritis, skatinant efektyvią valdyseną ir demokratinius procesus savivaldybėse; pasitarimo metu nuspręsta, kad Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai ir Transparency International Lietuvos skyriui tikslinga koordinuoti veiksmus ir glaudžiau bendradarbiauti, skatinant DB iniciatyvas.

 

Registrų centras sukūrė naują aplikaciją, kuri leidžia asmeniui pagal asmens pavardę ir asmens kodą pasitikrinti, ar jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra tikslus. Tikrinimo aplikacija pasiekiama adresu www.registrucentras.lt/tikrinti-adresa.

Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos adresu www.registrucentras.lt/savitarna.

Daugiau informacijos apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti atskirų savivaldybių interneto svetainėse, kuriose jau netrukus turėtų atsirasti ir nuorodos į minėtą tikrinimo aplikaciją. Dažniausiai su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusiu klausimus ir atsakymus į juos taip pat galima rasti Registrų centro parengtoje atmintinėje.

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą ar patikslinti duomenis galima atvykus į deklaravimo įstaigą – seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijos neįsteigtos), taip pat internetu prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų portalo ar Registrų centro savitarnos.

Informacinė skrajutė

Informacija pasiteirauti dalia.masaitiene@vrm.lt; [email protected]lt

 

Daugiau informacijos apie  VRM studijas, tyrimus, metodikas, rekomendacijas, apklausas ir leidinius www.vakokybe.vrm.lt

Europos Tarybos dokumentai, reglamentuojantys vietos ir regioninės demokratijos plėtrą

 

KONVENCIJOS

 

REKOMENDACIJOS

Dėl gyventojų dalyvavimo:

Dėl instituciniai pajėgumų:

 

Demokratinė atskaitomybė:

 

GAIRĖS

       CM(2017) Pilietinio dalyvavimo priimant politinius sprendimus gairės (Priimta Ministrų Komiteto 2017 m. rugsėjo 27 d. 1295-ajame ministrų pavaduotojų posėdyje)

 

EUROPOS TARYBOS METODINIAI DOKUMENTAI SAVIVALDOS SRITYJE

DEMOKRATINIS DALYVAVIMAS

CLEAR- Gyventojų dalyvavimo principai

 Gyventojų dalyvavimo priimant sprendimus vadovas

 

INSTITUCINIAI GEBĖJIMAI IR KOKYBIŠKOS VIEŠOSIOS PASLAUGOS

PMP-veiklos valdymo programa

  • Veiklos valdymo priemonių rinkinyje apžvelgiamas veiklos valdymo, rizikos valdymo ir vidaus audito konceptas bei pateikiamos praktinės rekomendacijos, kaip tai taikyti savivaldybėse bei visame viešajame sektoriuje. Priemonių rinkinys padeda kurti veiklos rodiklius viešųjų paslaugų teikimo gerinimui.

 

SMP- Strateginis planavimas savivaldybėse

  • Priemonių rinkinyje pateikiamos gairės, kaip rengti strateginius savivaldybės planus, pagrįstus piliečių dalyvavimu ir penkių žingsnių principu.

 

IMC-Savivaldybių bendradarbiavimas

  • Priemonių rinkinyje pateikiami šablonai ir sistemos, padedančios savivaldybėms kurti, įgyvendinti ir vertinti tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.

 

IFB-Vietos finansų gairės savivaldos institucijoms

  • Priemonių rinkinys padeda vietos pareigūnams priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, padedančius jiems geriausiai panaudoti turimus išteklius.

 

GERAS VALDYMAS

12 Gero valdymo principų

  • 12 gero valdymo principų yra įtvirtinti Inovacijų ir gero valdymo vietos lygmeniu strategijoje, patvirtintoje 2008 m. Europos Tarybos ministrų komiteto sprendimu.

 

ELoGE – Europos  nepriekaištingo valdymo ženklas

  • Ženklas suteikiamas vietos valdžios institucijoms, kurios atitinka 12-kai gero demokratinio valdymo principų atlikus savęs etaloninį įsivertinimą ir lyginamąją analizę.

    

          

PEB-Visuomenės etikos standartai savivaldos institucijoms

  • Šis priemonių rinkinys padeda vietos valdžios institucijoms įvertinti korupcijos riziką, tobulinti viešuosius etikos standartus ir plėtoti etikos standartus savivaldybėje.

             

LGA-Vietos valdžių asociacijų gebėjimų stiprinimo vadovas

  • Priemonių rinkinys siūlantis priemones, skirtas analizuoti ir transformuoti savivaldybių asociacijų veiklą, siekiant tapti efektyvesnėmis organizacijomis.

             

 

Informacija pasiteirauti paulius.skardzius@vrm.lt;  [email protected]

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-01-27