BDAR
gdpr

A. Bilotaitės susitikimo su Japonijos ambasadoriumi metu – migracijos krizės valdymo ir šalių bendradarbiavimo klausimai

Data

2021 12 03

Įvertinimas
1
DSC_5107.JPG

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su naujai paskirtu Japonijos ambasadoriumi J. E. Tetsu Ozaki ir pristatė migracijos krizės situaciją Lietuvoje. Susitikimo metu taip pat aptarti bendradarbiavimo policijos veiklos ir parengties branduolinėms avarijoms srityse klausimai.

Pasak vidaus reikalų ministrės, siekis atremti nedemokratinio režimo vykdomą hibridinę ataką ir vykdyti įsipareigojimą veiksmingai saugoti išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną reikalauja didelių pastangų ir išteklių. Dėl to ieškoma tvarių sprendimų, kurie padėtų normalizuoti situaciją – pavyzdžiui, stiprinti ES migracijos ir prieglobsčio sistemos atsparumą piktnaudžiavimui bei įrengti fizinio barjerą prie ES išorinės sienos.

Susitikimo metu Japonijos ambasadorius išreiškė susižavėjimą Lietuvos drąsa ir ryžtu remiant demokratinius pokyčius Baltarusijoje bei pasidomėjo dėl nepaprastosios padėties pratęsimo Lietuvoje.

„Prognozuoti tolimesnę hibridinės atakos eigą yra sunku. Esu atsakinga už sienos apsaugą – akivaizdu, kad tam reikalinga priemonių visuma: fizinis barjeras, stebėjimo sistemos, pareigūnų pajėgos. Nepaprastosios padėties režimas yra saugiklis dabartinės situacijos metu“, – teigė ministrė A. Bilotaitė.

A. Bilotaitė taip pat pabrėžė, kad diktatoriaus A. Lukašenkos kurstoma hibridinė ataka nėra vienintelė grėsmė Lietuvai iš Baltarusijos. Ministrė išreiškė susirūpinimą, kad pernai metais pradėjusi veikti Astravo atominė elektrinė neatitinka tarptautinių aplinkos ir branduolinės saugos standartų.

„Japonija garsėja kaip skrupulinga ir tobulumo siekianti šalis, ypač, kai kalba eina apie jos gyventojų saugumą. Tikiu, kad Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų bendradarbiavimas su Japonija aukštųjų technologijų, dirbtinio intelekto ir ypač branduolinio ir radiologinio saugumo srityse, būtų ypatingai naudingas Lietuvai“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

„Japonija taip pat jaučia įtampą dėl Kinijoje gausėjančio atominių elektrinių skaičiaus. Jei galime kalbėti apie branduolinės energetikos riziką, tai pasidalijimas gerąja patirtimi civilinės saugos srityje būtų naudingas ir Japonijai“, – teigė ambasadorius J. E. Tetsu Ozaki.

Penktadienį Vyriausybė pritarė ir pateikė Seimui siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį kiek ilgiau nei vienam mėnesiui, t. y. iki sausio 15 d. Pagal Konstituciją sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.

Seimui priėmus šį nutarimą nepaprastoji padėtis galiotų ne tik Lietuvos ir Baltarusijos, bet ir Lietuvos bei Lenkijos pasienyje siekiant užkardyti antrinę migraciją ir migrantų gabenimą Lenkijos kryptimi, tačiau tai neturės įtakos gyventojų judėjimui.