BDAR

Agnė Bilotaitė: krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą reikia peržiūrėti iš esmės

Data

2021 01 20

Įvertinimas
6
gaisras-kauno-vmi-5fbbcb5c66d8b.jpg

Šiandien Valstybės gynimo taryboje buvo pristatyti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos koncepcijos.

„Siūlome vadovautis trimis raktiniais žodžiais: stebėjimas, pasirengimas, valdymas. Stebėjimas turėtų būti vykdomas ekspertų lygmeniu, turėtų būti identifikuojamos silpnosios vietos, rizikos ir grėsmės, pasirengimas turi būti organizuojamas, atsižvelgus į stebėjimo metu identifikuotas silpnąsias vietas. Siekiant stiprinti pasirengimą, būtina investuoti į pratybų organizavimą ir mokymą, atitinkamai nustatytos spragos turi būti integruojamos į mokymo programas. Visa tai turėtų būti centralizuotai valdoma, pasitelkiant aiškią vertikalią struktūrą ir atskaitomybes“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo optimizuoti valdymą, didinti sąveikas, užtikrinti sprendimų privalomumą institucijoms ir tarnyboms, sudaryti prielaidas į trūkumų šalinimą orientuotam pasirengimo procesui. Įgyvendinus atitinkamas reformas, būtų užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo atominės elektrinės (AE), situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos ir krizių valdymo modelis.

Šiuo metu galima matyti, kad atskirų ekstremaliųjų situacijų valdymo kompetencijų esama, tačiau trūksta jų integravimo ir bendradarbiavimo jas pritaikant. Akivaizdu, kad didelio masto ekstremalioji situacija gali peraugti į visa apimančią krizę, kurios valdymas turėtų būti kompleksiškas ir dar koordinuotesnis. „Reikia kalbėti ne tik apie ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos peržiūrą, bet ir apie bendrą krizių valdymo sistemos kūrimą, nes šiuo metu veikiančios integruotos krizių valdymo sistemos neturime“, – teigia A. Bilotaitė.

Lietuvoje yra du ekstremaliųjų situacijų valdymo lygiai (savivaldos ir valstybės), pažymėtina, kad tai nėra efektyvu ir programuoja atsakomybės permetimą bei lyderystės stoką, pavyzdžiui, pasirengimas galimai Astravo AE avarijai parodė, kad dviejų lygių civilinės saugos valdymo sistema stokoja aiškaus funkcijų ir atsakomybės tarp valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasidalijimo.

Naujoji koncepcija turėtų būti parengta artimiausiu metu.