Diskusijoje – apie skaidrumo užtikrinimą decentralizavus atrankas į valstybės tarnybą
Vidaus reikalų ministerija (VRM) surengė diskusiją dėl valstybės tarnautojų atrankų decentralizavimo ir galimų rizikų valdymo. VRM pristatytoje Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje numatyta, jog valstybės tarnautojų atrankas rengs pačios įstaigos, o vadovų atrankas centralizuotai vykdys naujai steigiama Viešojo valdymo agentūra. Taip pat numatoma palikti galimybę įstaigoms rinktis centralizuotos atrankos paslaugą.
Pasak vidaus reikalų viceministrės Sigitos Ščajevienės, pertvarkos tikslas – kokybinis atrankų organizavimo pokytis, į valstybės tarnybą siekiant pritraukti geriausius darbuotojus. Viceministrė pabrėžė, jog įstaigos nelaiko centralizuoto atrankos proceso patraukliu, atrankos trunka net 45 d., tai neefektyvu. Tai rodo ir 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktos institucijų ir įstaigų, kuriose dirba valstybės tarnautojai, apklausos duomenys. Iš 201 apklaustų institucijų 23 proc. mano, kad procesas per ilgas.
Valstybės tarnautojų atrankose dalyvauja per mažai tinkamų kandidatų, dėl ko didelė dalis konkursų neįvyksta. Nuo 2016 m. neįvykusių konkursų dalis sudaro 40 proc. į karjeros valstybės tarnautojų pareigybes ir 55 proc. į įstaigų vadovų pareigybes.
„Manome, jog mūsų siūlomi pokyčiai užtikrintų gerokai greitesnį ir efektyvesnį atrankos procesą, sudarytų prielaidas vadovams patiems atsirinkti personalą ir susiformuoti komandą, su kuria sieks savo ir įstaigos tikslų. Viešojo valdymo agentūra teiktų metodologinę pagalbą įstaigoms, pasirinkusioms decentralizuotas atrankas. Ir tai leistų turėti kokybiškesnį, trumpesnį ir optimalesnį samdos procesą“ – teigia viceministrė S. Ščajevienė.
Diskusijos dalyvių teigimu, didžiausia rizika decentralizavus atrankas yra nepotizmas ir politizavimas. Kalbėta apie būtiną kontrolės mechanizmą, ypač savivaldos lygmenyje. Vienas iš siūlymų – antikorupcijos aplinkų diegimas, tinkamų antikorupcinių priemonių sudėliojimas.
Taip pat pastebėta, jog privačiame sektoriuje pavyksta išvengti nepotizmo – čia vadovų veikla susieta su rezultatais, tad jie samdo darbuotojus pagal kompetenciją, o ne dėl kitų motyvų. Valstybės tarnybos pertvarkoje numatyta decentralizacija siejasi su pagrindine pokyčio idėja – vadovo įgalinimu, galimybe lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius ir įgyvendinti iškeltus tikslus. Diskusijos dalyviai pritarė minčiai, jog tiek iki atrankų centralizavimo 2019 m., tiek po to, nepotizmo atvejų buvo ir bus, tai jau yra teisės taikymo ir kontrolės klausimai. Vis dėlto apie saugiklius ir rizikų valdymo priemones būtina galvoti jau dabar.
Diskutuota, jog reikėtų orientuotis ne tiek į atrankų trukmę, kiek į kompetentingo darbuotojo paiešką. Rizikas galima valdyti formuojant atrankų komisijas, įtraukiant nepriklausomus ekspertus – tai padėtų užtikrinti, jog laimėtų kompetencijos, o ne favoritizmas. Taip pat labai svarbu įstaigų vadovams suformuluoti jų veiklos tikslus ir nustatyti aiškų atsiskaitymą už įstaigos veiklą, o tuo pačiu ir vadovui iškeltų tikslų pasiekimą, o nepasiekus šių tikslų nustatyti asmeninę vadovo atsakomybę.
Diskusijos dalyviai sutarė, jog konkursų trukmė, skaidrumas yra svarbu, tačiau centralizavimas nėra vienintelis būdas jį užtikrinti. Atrankų sėkmę lemia aiškus kompetencijų apibrėžimas, neunifikuoti pareigybių aprašymai, taip pat tinkamų įrankių suteikimas institucijoms ir vadovams.
VRM organizuotoje diskusijoje dalyvavo Specialiųjų tyrimų tarnybos, „Transparency International“, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybės kontrolės, Valstybės tarnybos departamento, LRS Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Vyriausybės atstovai.