ES vidaus reikalų taryba: Kroatija Šengene, ES sprendimų dėl migracijos instrumentalizavimo paieškos tęsiasi

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų taryboje aptarta Šengeno erdvės padėtis ir plėtra, taip pat migracijos situacija pagrindiniuose migracijos maršrutuose, vidaus saugumo klausimai ir pabėgėlių iš Ukrainos padėtis ES. Nuspręsta dėl Kroatijos prisijungimo prie Šengeno erdvės, o klausimas dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo atidėtas, Austrijai ir Nyderlandams balsavus prieš. Lietuvai aktualiausia tema šioje Taryboje – ES lygmens sprendimai dėl priemonių, skirtų migracijos instrumentalizavimo problemai atliepti.

Taryboje dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius griežtai pasisakė tiek dėl poreikio derybose su Europos Parlamentu išlaikyti su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas Šengeno sienų kodekso pakeitimo projekte, tiek patvirtinti bendrą dalinį požiūrį dėl Europos Komisijos pasiūlyto instrumentalizavimo reglamento. Viceministras pabrėžė, kad būtinas ES ryžtingumas šiuo svarbiu klausimu.

 „Galiojantys ES teisės aktai buvo priimti, kai dar nebuvo tokio reiškinio kaip migracijos instrumentalizavimas. Todėl akivaizdu, kad ES neturi būtinų teisinių priemonių, atliepiančių naujos realybės iššūkius. Tai nėra vienos ar kelių ES valstybių narių problema, tai visos Europos Sąjungos problema, todėl reikalingi europiniai sprendimai – Lietuva tai pabrėžia jau beveik pusantrų metų. Jei pritrūks ES ryžto priimti reikiamus sprendimus, ES išorės sieną saugančioms šalims nelieka nieko kita, kaip ginti savo šalis nacionalinėmis priemonėmis. Mes nedvejodami ir toliau darysime viską, kad užtikrintume valstybės sienos apsaugą ir vidaus saugumą – tai mūsų pareiga“, – diskusijoje apie reglamentą dėl kovos su migracijos instrumentalizavimu pasisakė A. Abramavičius.

Viceministras padėkojo šį klausimą aktyviai palaikiusiai pirmininkaujančiai Čekijai. Nesulaukus pakankamo palaikymo kompromisiniam pasiūlymui, darbas bus tęsiamas iki pat Čekijos pirmininkavimo pabaigos ir nuo 2023 m. pradžios jis bus perduotas pirmininkaujančiai Švedijai tolimesnėms konstruktyvaus sprendimo paieškoms.

Taryboje EK ministrams pristatė metinį Šengeno barometrą, kuriame apibendrinta situacija Šengeno erdvėje, svarbiausios problemos, grėsmės ir ateities tendencijos. EK taip pat pateikė šviežiausią informaciją apie naujos ES IT architektūros sienų ir saugumo srityje įgyvendinimo eigą.

Ministrai aptarė kovą su neteisėtų migrantų gabenimu, darančiu įtaką ES vidaus saugumui, taigi ir bendrai Šengeno erdvės būklei. Nors pastaruoju metu šioje srityje padaryta tam tikra pažanga, sutarta toliau dėti pastangas, kad su neteisėto migrantų gabenimo  tinklais būtų kovojama visapusiškai, koncentruojantis į visus neteisėtos migracijos į ES kelius. Viceministras A. Abramavičius pabrėžė, jog būtina tinkamai atsižvelgti į naują grėsmės aspektą – priešiškų režimų ir jų finansuojam veikėjų dalyvavimą neteisėto migrantų gabenimo schemose. Šiuo požiūriu taip pat svarbu pasiekti apčiuopiamų rezultatų dėl EK siūlomo transporto operatorių sankcionavimo reglamento.

Taryboje ministrams pateikta situacijos apžvalga apie pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo sąlygas valstybėse narėse ir Ukrainos viduje persikėlusių asmenų poreikius žiemos sąlygomis. Europos Komisija koordinuoja paramos teikimą per ES civilinės saugos mechanizmą (UCPM). Pagrindiniai poreikiai šiuo metu susiję su energetika ir susijusios infrastruktūros atstatymu.

Lietuva deda visas pastangas, kad būtų užtikrintas kuo geresnis Ukrainos pabėgėlių priėmimas ir gyvenimo Lietuvoje sąlygos. Iš viso nuo karo pradžios užregistruota daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, iš jų beveik 25 tūkst. nepilnamečiai. Šiuo metu laikinoji apsauga jau suteikta apie 64 tūkst. iš Ukrainos atvykusių asmenų. Daugiau kaip pusė atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių susirado darbą ir yra aktyvūs Lietuvos darbo rinkos dalyviai.

Intensyvūs karo veiksmai, o taip pat šąlantys orai, tikėtina, sukels naują besitraukiančių iš Ukrainos bangą. Lietuva yra pasirengusi galimam ukrainiečių srautui – artimiausiu laikotarpiu galėtų priimti iki 20 tūkst. ukrainiečių.

Vidaus reikalų viceministras A. Abramavičius akcentavo, jog Rusijos agresijos, karo Ukrainoje ir bendros geopolitinės situacijos kontekste, būtina ypatingą dėmesį skirti Civilinei saugai ir parengčiai reaguoti į nelaimes ar tyčinius sabotažo veiksmus, ypač galinčias sukelti didelio masto cheminę, biologinę, radiacinę ar branduolinę taršą visoje Europoje ar jos dalyje.   

Viceministro teigimu, būtina toliau stiprinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, didinti bendrus reagavimo pajėgumus ir kaupti reikiamų priemonių atsargų rezervą, taip pat organizuoti bendras pratybas ir mokymus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrai laišku jau kreipėsi į Europos komisarą J. Lenarčič, kviesdami organizuoti bendrą ministrų lygmens diskusiją šiomis temomis ir sulaukė teigiamos reakcijos.

Taryboje taip pat priimtas sprendimas dėl Rusijos Federacijos kelionės dokumentų, išduotų Ukrainoje ir Gruzijoje, nepripažinimo.