KTU mokslinio projekto rezultatų pristatymo renginyje –  dėmesys visuomenės atsparumo stiprinimui

Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame renginyje  pristatyti mokslinio projekto „Visuomenės pažeidžiamumo ir atsparumo krizėms socioerdviniai veiksniai ir bendruomenių reagavimo į krizes potencialo stiprinimas (SERENITY)“ rezultatai. Renginio metu aptarta, kaip duomenimis grįstas planavimas ir įsitraukusios  bendruomenės gali sustiprinti Lietuvos gyventojų pasirengimą krizėms.

„Grėsmės valstybei ir visuomenei tampa vis sudėtingesnės ir sunkiau nuspėjamos, o geopolitinis nestabilumas regione seniai nebėra teorinė tikimybė. Pasirengimas krizėms turi tapti ne instrukcija popieriuje, o praktiniu įgūdžiu ir kasdienės kultūros dalimi. Visuomenės ir bendruomenių atsparumas yra valstybės gynybos ir saugumo pamatas, todėl stipri, informuota ir pasirengusi visuomenė yra viena svarbiausių nacionalinio saugumo sąlygų. Nors pastaraisiais metais padaryta reikšminga pažanga, turime ir toliau nuosekliai stiprinti gyventojų pasirengimą bei atsparumą įvairioms krizėms“, – sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad mokslinės įžvalgos turi virsti konkrečiais sprendimais – duomenimis grįstu planavimu, praktinėmis rekomendacijomis krizių valdymui ir komunikacijai. Tai įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant mokslui, valstybės institucijoms, savivaldai ir bendruomenėms.

Ką atskleidė gyventojų ir ekspertų apklausos

Projekto vadovė, Kauno technologijos universiteto profesorė Aistė Balžekienė pristatė veiksnius, lemiančius Lietuvos visuomenės atsparumą krizėms. Išvados grindžiamos reprezentatyvia gyventojų nuomonės apklausa (2024 m. spalis, 1003 respondentai) ir ekspertine apklausa apie atsparumo veiksnius (2025 m. lapkritis–gruodis, 104 respondentai).

Vertindami visuomenės atsparumą krizėms, gyventojai dažniausiai jį įvardijo kaip vidutinį (50 proc.), o kaip mažą arba labai mažą įvertino beveik 38 proc. apklaustųjų. Tyrimas atskleidė ir nevienodą pasitikėjimą institucijomis reaguojant į krizes: labiausiai pasitikima pagalbos tarnybomis (68,6 proc.) ir Lietuvos kariuomene (56,7 proc.), o gerokai mažiau – savivaldybėmis (31,7 proc.), valstybės institucijomis (24,9 proc.) ir verslu (25,4 proc.).

Praktinio pasirengimo duomenys rodo, kad nors maisto atsargų turi 59 proc., o vaistų – 58 proc. gyventojų, kitų svarbių priemonių stokojama. Įkraunamų išorinių baterijų ar generatorių neturi ir neplanuoja įsigyti 44 proc. respondentų, o radijo imtuvą su atsarginėmis baterijomis turi tik 38 proc. apklaustųjų

Pažeidžiamumo žemėlapis ir vieša duomenų švieslentė

Renginyje pristatytos socialinio ir erdvinio pažeidžiamumo Lietuvoje charakteristikos bei atviros prieigos duomenų švieslentė, skirta pasirengimo krizėms planavimui. Naudojant tarptautiniu mastu pripažintas metodikas sudarytas socialinio pažeidžiamumo indeksas (SPI), pagal kurį seniūnijos suskirstytos nuo atspariausių iki labiausiai pažeidžiamų, vertinant socialinį statusą, namų ūkių sudėtį, negalią, mažumų statusą, gyvenimo sąlygas ir transporto prieinamumą.

Analizė parodė, kad labiausiai ir mažiausiai pažeidžiamos seniūnijos dažnai sudaro geografinius telkinius. Didžiausiu socialiniu pažeidžiamumu pasižymi pasienio teritorijos, centrinė Lietuvos dalis (Radviliškio ir Kelmės rajonai) bei vadinamasis Suvalkų koridorius. Sugretinus pažeidžiamumo duomenis su rizikų žemėlapiais – socialinėmis, ekonominėmis, technologinėmis, ekologinėmis ir geopolitinėmis rizikomis – galima identifikuoti vietoves, kuriose susikerta aukštas pažeidžiamumas ir didelė rizika. Interaktyvi duomenų švieslentė leidžia filtruoti duomenis pagal savivaldybes ir seniūnijas bei gali tapti svarbiu įrankiu civilinės saugos ir komunikacijos specialistams  priimant duomenimis grįstus sprendimus.

Bendruomenės kompleksinių rizikų zonose: Kybartų ir Aleksoto pavyzdžiai

KTU profesorė Audronė Telešienė pristatė kompleksinių rizikų zonose esančių vietos bendruomenių reagavimo į krizes potencialą. Remiantis dviem atvejo studijomis – Kybartų (pasienio ir regiono kontekstas) bei Aleksoto (didmiesčio kontekstas) – analizuoti rizikų kraštovaizdžiai ir modeliuoti kaskaduojančių bei persidengiančių krizių scenarijai, kai viena grėsmė, pavyzdžiui, karščio banga ar potvynis, gali sukelti grandininę kitų neigiamų padarinių reakciją.

Tyrimas atskleidė, kad bendruomenių reagavimo potencialas priklauso nuo rizikos suvokimo, praktinio pasirengimo, socialinio aktyvumo ir koordinavimo gebėjimų, o pažeidžiamumas yra dinamiškas. Tie patys veiksniai, pavyzdžiui, stiprūs vietos ryšiai ar bendruomenės amžiaus struktūra, vienomis aplinkybėmis gali stiprinti atsparumą, kitomis – jį silpninti. Abiejose vietovėse pastebėtas bendruomenės ir institucinio atsako suvokimo skirtumas bei ribotas pasirengimo žinučių įsisavinimas.

Mokslininkai parengė konkrečias rekomendacijas: steigti vietos lygmens ekstremaliųjų situacijų valdymo komitetus ir kurti savanorių registrus, aiškiau apibrėžti ir stiprinti bendruomenių lyderių vaidmenį, pereiti nuo vienkrypčio informavimo prie dvikryptės, įtraukios komunikacijos, užtikrinti vieną pagrindinį patikimą informacijos šaltinį, pritaikyti komunikaciją vietos kalbėsenai ir daugiakalbiams poreikiams bei iš anksto pasirengti krizių komunikacijai.

Diskusija: įtraukus krizių valdymas

Renginys baigtas diskusija „Įtraukus krizių valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas“. Joje dalyvavo projekto vadovė prof. Aistė Balžekienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarėjas Donatas Gurevičius, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo departamento vadovė Emilija Unė Karalienė, Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė ir Kauno miesto savivaldybės parengties pareigūnas Žydrūnas Subačius. Diskusijos dalyviai aptarė projekto rekomendacijas krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui bei komunikacijai.

Kauno technologijos universiteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ inicijuotame seminare dalyvavo nacionalinių ir savivaldos institucijų atstovai, politikos formuotojai, vietos bendruomenių nariai ir mokslininkai.

Apie projektą

SERENITY (2023–2026) – mokslinis projektas, kurio tikslas – ištirti socialinius ir erdvinius veiksnius, lemiančius Lietuvos gyventojų pažeidžiamumą ir atsparumą krizėms, bei stiprinti bendruomenių reagavimo į krizes potencialą. Projektą įgyvendina KTU mokslo grupė „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“. Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos lėšomis.

Atnaujinimo data: 2026-06-12

Taip pat skaitykite:

Lietuva ir Kipras pasirašė dvišalį memorandumą dėl solidarumo mechanizmo įgyvendinimo

Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymo pradžia: efektyvumas priklausys nuo bendrų pastangų

Rengiamasi galimoms Rusijos provokacijoms: stiprinama strateginių objektų apsauga

Seimas pritarė pokyčiams, kuriais stiprinamas gyventojų saugumas ir valstybės atsparumas

Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams ES Migracijos ir prieglobsčio paktui įgyvendinti