Lietuva ir Švedija tęsia bendradarbiavimą civilinės gynybos ir visuomenės atsparumo srityse
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė susitiko su Švedijos Civilinės gynybos ir atsparumo agentūros direktoriumi Mikael Frisell.
Susitikimo metu aptarta saugumo situacija regione, kritinės infrastruktūros apsauga, taip pat glaudesnio bendradarbiavimo galimybės civilinės gynybos stiprinimo ir civilinio-karinio bendradarbiavimo srityse, apsikeista ir įžvalgomis dėl gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms stiprinimo.
Pasak vidaus reikalų viceministrės, Lietuva labai vertina bendradarbiavimą su Švedija.
„Pasikeitus saugumo situacijai mūsų regione vis dažniau susiduriame su sudėtingais ir tarpvalstybinio pobūdžio saugumo iššūkiais. Todėl regioninio bendradarbiavimo stiprinimas ir dalijimasis gerąja patirtimi yra itin svarbūs. Iš tiesų, dabartinė saugumo aplinka reikalauja mūsų prisitaikymo. Ji skatina pereiti nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos“, – teigia viceministrė A. Burkovskienė.
Pasak viceministrės, sekdama Švedijos Visuotinės gynybos modelio pavyzdžiu, Lietuva jau pradeda įgyvendinti šį pokytį. Šią vasarą LR Seimas priėmė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimus. Numatoma, kad jie įsigalios 2027 m. sausio 1 d.
Vienas svarbiausių pokyčių – civilinės gynybos koncepcijos įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose.
„Šiandien pasirengimas nebegali būti orientuotas tik į stichines nelaimes ar technologinius incidentus. Turime būti pasirengę ir hibridinėms bei karinėms grėsmėms. Todėl naujasis teisinis reguliavimas stiprina pagrindinius civilinės gynybos elementus, įskaitant gyventojų perspėjimą, priedangų plėtrą, gyventojų evakavimą ir civilinį-karinį bendradarbiavimą“, – teigia viceministrė A. Burkovskienė.
Civilinės gynybos tikslas – apsaugoti gyventojus tiek taikos, tiek karo metu, integruojant pasirengimą karinėms ir hibridinėms grėsmėms į visą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą.
Įstatymas taip pat nustato civilinės gynybos, kaip neatsiejamos valstybės ir visuomenės pasirengimo šalies gynybai dalies, pagrindus.
Pasikeitusioje saugumo aplinkoje visuomenės atsparumas tampa vienu iš pagrindinių elementų. Visuomenė yra tiek atspari, kiek atsparus yra kiekvienas jos narys. Lietuvoje gyventojų švietimui ir savisaugos kultūros ugdymui skiriama daug dėmesio.
„Veiksmingiausias atsakas prasideda nuo kiekvieno žmogaus. Tai reiškia, kad turime investuoti į žmones – į jų sąmoningumą, informuotumą ir pasirengimo kultūros kūrimą“, – sako viceministrė A. Burkovskienė.
Susitikime kartu dalyvavo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla bei Viešojos saugumo tarnybos vadas Viktoras Grabauskas.
Po susitikimo Švedijos delegacija vėliau apsilankė Nacionaliniame krizių valdymo centre, Kraštp apsaugos ministerijoje ir Prezidentūroje, kur turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos krizių valdymo sistema ir saugumo iššūkiais.