Ministras M. Katelynas: būtinos veiksmingos priemonės apsaugoti valstybę nuo asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas ketina inicijuoti teisinius sprendimus dėl nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių užsieniečių, kurių negalima grąžinti į kilmės valstybę dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų.
Vien per pastaruosius dvejus metus Migracijos departamentas nustatė penkis asmenis, kuriems nesuteiktas prieglobstis dėl grėsmės valstybės saugumui, tačiau kurių negalima išsiųsti iš Lietuvos. Vis šie asmenys yra Baltarusijos Respublikos piliečiai.
Galiojantys Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę atsisakyti suteikti prieglobstį asmenims, keliantiems grėsmę valstybės saugumui. Tačiau jų išsiuntimą riboja tarptautinės teisės principas, draudžiantis grąžinti asmenį į šalį, kurioje jam grėstų kankinimai ar nežmoniškas arba žeminantis elgesys.
Ministras M. Katelynas pažymi, kad valstybės pareiga – užtikrinti, jog asmenys, kurių veikla kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, negalėtų šia situacija naudotis ir toliau kenkti mūsų valstybės saugumui ir jos interesams. Sprendžiant klausimus dėl tokių asmenų teisinės padėties, anot vidaus reikalų ministro, būtina kuo skubiau ieškoti išeities iš susidariusios teisinės kolizijos, siekiant apsaugoti valstybę.
„Jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad asmens veikla kelia grėsmę Lietuvos saugumui, valstybė privalo turėti veiksmingus teisinius įrankius į tokias grėsmes reaguoti. Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų apsaugoti valstybę, užkirsti kelią priešiškai veiklai ir kartu laikytis Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų“, – teigia ministras M. Katelynas.
Vienas asmenų, keliančių grėsmę valstybės saugumui – žinoma Baltarusijos pilietė Volha Karach (Olga Karač). Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, V. Karach socialiniuose tinkluose aktyviai skleidžia Rusijos propagandos naratyvus atitinkančią informaciją – diskredituoja Lietuvą, menkina paramą Ukrainai, kursto nepasitikėjimą mūsų valstybės institucijomis.
VSD duomenimis, Baltarusijos aktyvistė V. Karach dar 2015-2019 metais bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Primename, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 10 d. neskundžiamoje nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-995-575/2024 pasisakė, kad „apeliantė nenurodė aplinkybių, paneigiančių faktus dėl jos bendradarbiavimo su Rusijos atitinkamomis tarnybomis. VSD išvada, kad pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, yra motyvuota ir grindžiama faktais“.
Atsižvelgęs į VSD informaciją, Migracijos departamentas jai nesuteikė prieglobsčio, tačiau išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais, nes jos išsiuntimas į Baltarusiją keltų grėsmę jos saugumui.
Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tokiam neišsiunčiamam užsieniečiui išduodamas iki vienų metų galiojantis leidimas laikinai gyventi, suteikiantis ir teisę dirbti. Be to, V. Karach atveju už tokio leidimo išdavimą valstybės rinkliava netaikoma.
„Situacija ir absurdiška, ir netoleruotina: mūsų žvalgybos institucijos konstatuoja, kad konkretus asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tačiau jo išsiųsti neleidžia tarptautinė teisė, todėl pati valstybė tokiam asmeniui turi išduoti leidimą čia gyventi ir dirbti. Dar daugiau – už tokio leidimo išdavimą moka ne pats asmuo, kurio veikla kenkia mūsų valstybei, o Lietuvos mokesčių mokėtojai“, – pabrėžia vidaus reikalų ministras.
Ypač didelį susirūpinimą kelia ir V. Karach vadovaujamos viešosios įstaigos „Mūsų namai“ veikla. VSD vertinimu, minėta įstaiga sudaro palankias sąlygas į Lietuvą patekti ir joje legalizuotis asmenims, bendradarbiaujantiems su priešiškų šalių žvalgybos tarnybomis.
Kadangi Baltarusijoje ši organizacija paskelbta ekstremistine, toks statusas dirbtinai sukuria palankias aplinkybes su ja susijusiems, tačiau tarptautinės apsaugos kriterijų neatitinkantiems asmenims iš Baltarusijos gauti leidimus gyventi Lietuvoje. VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia schema prisideda prie piktnaudžiavimo tarptautinės apsaugos teise.
Atsižvelgdamas į VSD vertinimą, ministras M. Katelynas sieks išnaudoti visas teisėtas priemones Lietuvos nacionaliniam saugumui apsaugoti.
Vidaus reikalų ministras kreipsis į atsakingas teisėsaugos institucijas, siekdamas teisiškai įvertinti V. Karach ir jos vadovaujamos viešosios įstaigos veiklą, kuri prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
Bus vertinama ir kokių priemonių galima imtis dėl su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiais asmenimis susijusių juridinių asmenų. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, teismas gali spręsti ir dėl juridinio asmens likvidavimo.
Taip pat bus prašoma įvertinti ir kitų Lietuvoje esančių asmenų, kuriems prieglobstis nesuteiktas dėl grėsmės valstybės saugumui, veiklą bei galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis.
Migracijos departamento bus prašoma patikrinti, ar šie asmenys neturi kitų valstybių pilietybių, teisės gyventi kitose valstybėse ar kitų teisinių galimybių išvykti į saugią trečiąją šalį. Turimas teisinis vertinimas rodo, kad asmens išsiuntimas į kitą saugią trečiąją valstybę galimas, tačiau priverstiniam išsiuntimui reikalingas teisinis pagrindas ir valstybė, kuri sutiktų tokį asmenį priimti.
Teisingumo ministerijos bus prašoma įvertinti, ar šiandien valstybės turimų teisinių priemonių pakanka nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių, tačiau neišsiunčiamų asmenų ir su jais susijusių organizacijų veiklai riboti.
Gavusi atsakingų institucijų vertinimus, Vidaus reikalų ministerija spręs dėl konkrečių priemonių asmenų, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, atžvilgiu ir dėl galimų sisteminių sprendimų.
„Lietuva nėra ta vieta, kurioje galima piktnaudžiauti teisine apsauga ir dar kenkti mūsų valstybės saugumui. Jei prieš mūsų valstybę veikiančio asmens negalime išsiųsti, tai nereiškia, kad jam turime sukurti sąlygas ir visas galimybes čia gyventi. Mūsų valstybė nėra bejėgė ir tokia būti negali“, – apibendrina ministras M. Katelynas.
Robertas Riabovas/BNS nuotr.
Atnaujinimo data: 2026-10-19
Taip pat skaitykite:
Viceministrė A. Burkovskienė Airijos ambasadoje aptarė pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai
Europos Komisija pasienio oro erdvės stebėjimo pajėgumams stiprinti skiria daugiau kaip 32 mln. eurų
Įteikti „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai: pagerbti labiausiai visuomenės įvertinti pareigūnai