Ministras M. Katelynas: regioninė politika turi būti kuriama kartu su regionais
Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje įvyko 2026 metų Regioninės politikos forumas. Šis tradicinis renginys, vykstantis nuo 2017 metų, vėl subūrė regioninės politikos bendruomenę diskusijoms apie Lietuvos regionų ateitį.
Į forumą susirinkę savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, ministerijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Pasaulio banko, Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, verslo, profesinių sąjungų, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, mokslininkai bei ekspertai aptarė svarbiausius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria regionai. Ir pokyčius, kurių sieksime ir artimiausiu metu ir per ateinantį dešimtmetį.
Forumo dalyviai drauge ieškojo atsakymų - kokios investicijos bus prioritetinės po 2027-ųjų? Kaip užtikrinti būtinąsias paslaugas atokiose vietovėse? Ko reikia, kad regioninė darbo rinka būtų subalansuota, gyvybinga ir įtrauki?
Forumo dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Savo sveikinime jis pabrėžė, kad valstybė yra sėkminga tik tada, kai jos sėkmės dalimi jaučiasi visi. Ir didmiesčio ir mažo miestelio gyventojai.
„Regionas, savivaldybė ar miestelis nėra tik vieta žemėlapyje. Regionus kuria žmonės. Jie gyvi tol, kol žmonės juose gyvena, dirba, kuria ir prisiima atsakomybę už savo kraštą. Todėl regioninė politika negali būti kuriama vien Vilniuje ir paskui atnešama į regionus. Ji turi būti kuriama kartu su žmonėmis, savivaldybėmis ir bendruomenėmis“, – atidarymo kalboje sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Pasak Radviliškio rajono savivaldybės mero Kazimiero Račkauskio, planuojant naują regioninės politikos ir investicijų etapą svarbu labiau įsiklausyti į savivaldybių siūlymus ir suteikti joms daugiau galimybių pačioms spręsti, kokios investicijos konkrečioje teritorijoje yra reikalingiausios. Kiekvieno rajono situacija ir gyventojų poreikiai skiriasi, todėl ir investicijų prioritetai turėtų būti nustatomi daugiau atsižvelgiant į konkretaus krašto poreikius.
„Vietos valdžia yra arčiausiai žmonių ir geriausiai mato, ko konkrečiam kraštui šiandien labiausiai reikia – sutvarkyto kelio, geresnių paslaugų, investicijų į mokyklas, sveikatos priežiūrą ar naujų darbo vietų kūrimą. Todėl norėtųsi daugiau pasitikėjimo savivalda ir daugiau laisvės spręsti, kur investuojami pinigai duotų didžiausią naudą žmonėms. Kartu turėtume mažinti perteklines procedūras, kad mažiau laiko būtų skiriama dokumentams ir derinimams, o daugiau – realiems darbams“, – sakė meras K. Račkauskis.
Pagrindiniai regioninės politikos iššūkiai. Kaip juos atlieps Nacionalinis pažangos planas ir Vyriausybės programa?
Nacionalinis pažangos planas – svarbiausias valstybės strateginis dokumentas. Ir šiuo metu jau įsibėgėja naujojo Nacionalinio pažangos plano, skirto laikotarpiui po 2027-ųjų rengimas. Svarbius regioninės politikos pokyčius atneša ir XXI Vyriausybės programa.
Savo pranešime ministras M. Katelynas atkreipė dėmesį į pagrindinius iššūkius, ir galimas jų sprendimo kryptis, siūlomas regionų ir parnerių.
Pasikeitus geopolitinei situacijai itin svarbus regionų atsparumas ir saugumas. Tai ne tik civilinės saugos ir kritinės infrastruktūros klausimai – kad regionuose būtų saugu gyventi ir vystyti verslą. Kalbame ir apie tai, kaip patys regionai gali prisidėti prie visos valstybės ir Europos saugumo, vystant gynybos pramonę.
Junglumas ir patrauklumas gyventi antroji svarbi sritis. Kad visi regionai būtų patrauklūs, reikia ne tik darbo vietų ir viešųjų paslaugų, bet ir susisiekimo ir būsto pasiūlos įvairiems poreikiams. Transportas – tiek kalbant apie viešojo transporto prieinamumą, tiek apie kelių infrastruktūrą, ir prieinamas būstas – tai sritys, kur šiandien turime didelių iššūkių.
Verslo investicijų pritraukimas į regionų plėtrą užtikrina ilgalaikę plėtrą. Turime sudaryti sąlygas tam, kad regionai patys pritrauktų investicijas tam reikia ir geresnės reguliacinės aplinkos ir parengtų investicijoms teritorijų.
Ministras M. Katelynas pabrėžė, kad norint stipresnių regionų, turime jiems perduoti ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau sprendimų bei atsakomybės. Tie, kurie geriausiai mato vietos problemas, turi turėti daugiau galimybių jas spręsti. Pasak vidaus reikalų ministro, turime kalbėti apie platesnius regionų plėtros tarybų įgaliojimus tokiose srityse kaip profesinio mokymo planavimas ir užimtumo didinimo programos.
Kur ir kodėl investuosime po 2027 m?
Šioje diskusijoje dalyvavo vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas, finansų viceministrė Rūta Carik, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės r. savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Forumo diskusijoje finansų viceministrė Rūta Carik pažymėjo, kad kalbant apie ES investicijų fondus, Lietuva yra labai paradoksali. Ji yra labai maža, bet labai nevienalytė. Ir iš tiesų, tiktai vietos regionų gyventojai, savivaldybių atstovai, merai tiksliai žino, ko jų regionams reikia. "Todėl konstruodami ES investicijų naujo periodo planavimo sistemą, mes iš tikrųjų norime pritarti dar didesniam regionų, savivaldos savarankiškumui", - pabrėžė finansų viceministrė R. Carik.
Pramonininkų atstovas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad reikia ne tik bendradarbiavimo tarp savivaldybių ar institucijų, bet ir bendradarbiavimo su verslu.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas J. Narkevič pabrėžė, kad demografiniai iššūkiai ir ryškūs regioniniai skirtumai reikalauja greitesnių procesų bei tvaresnių, labiau koordinuotų valstybės sprendimų. Vien finansinių investicijų esamiems netolygumams mažinti nepakanka.
J. Narkevič diskusijose ir pasisakymuose akcentavo, jog būtina skubiai stiprinti pasienio regionus bei užtikrinti prieinamą, kokybišką švietimą ir kitas viešąsias paslaugas.
Viceministras Vaidotas Jakštas ir kiti diskusijos dalyviai pabrėžė bendradarbiavimo ir regioninio veikimo svarbą. Skirtingų regionų prioritetai gali būti skirtingi, tačiau dėl jų turi būti susitarta ir bendradarbiaujama juos įgyvendinant.
„Vystant paslaugas, kuriant infrastruktūrą ar investuojant į žmones – mažiau dubliuojančių sprendimų atskirose savivaldybėse. Daugiau regioninio požiūrio ir daugiau bendrų sprendimų ten, kur problema nesibaigia ties savivaldybės riba“, - sakė vidaus reikalų viceministras Vaidotas Jakštas.
Būtinųjų paslaugų pasiekiamumas atokiose ir kaimiškosiose vietovėse. Kas yra optimalu?
Forumo antroji diskusija iškėlė aktualų klausimą. Koks turi būti santykis tarp gyventojo poreikio naudotis paslaugomis ir valstybės galimybių jas užtikrinti?
Senstanti visuomenė, migracija, urbanizacija nėra tik Lietuvos regionų problema. Demografinių pokyčiai neišvengiamai lemia ir pokyčius paslaugų tinkluose. Tiek kalbat apie viešąsias paslaugas, užtikrinamas valstybės, tiek apie verslo paslaugas, tokias kaip vaistinės ar bankai. Tinkamas tinklo organizavimas yra būtinas, nes gyventojo galimybė gauti būtinąsias paslaugas dažnai yra ir jo galimybė dalyvauti darbo rinkoje bei visuomenės gyvenime.
Maria-Varinia Michalun, EBPO atstovė, Arvydas Nekrošius, Raseinių rajono savivaldybės meras, Evaldas Ruzgys, Lietuvos Banko valdybos narys Irena Segalovičienė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė ir Vytaras Radzevičius gyvenantis netoli Merkinės.
Maria-Varinia Michalun atkreipė dėmesį, kad optimalus paslaugų lygis priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant kultūrinius, valdysenos ypatumus, ir vieno universalaus sprendimo nėra. Kiekvienai paslaugai reikia rasti tinkamą balansą.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad paslaugų prieinamumą konkrečioje vietovėje lemia ne tik centralizuoti sprendimai. Lietuvos Banko patirtis rodo, kad bankomatų ir banko skyrių užtikrinimas atokesnėse teritorijose buvo paremtas rinkos dalyvių susitarimu, kuriam turėjo įtakos ir visuomenės spaudimas. Aktyvi bendruomenė, aiškiai išreiškianti savo poreikius, yra girdima.
Pabrėžtas ir socialinis paslaugos aspektas – vaistinė ar pašto skyrius svarbus ne tik kaip paslaugos teikėjas, bet ir būdas palaikyti ryšius tarp žmonių.
Regioninė darbo rinka: iššūkiai, galimos politikos priemonės, regionų vaidmuo
Visuose regionuose turi dirbti kvalifikuoti ir gebantys prisitaikyti darbuotojai. Tačiau pasiūla ir paklausa vis dar neatitinka. Dažnai sakome, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Bet gal kartais trūksta ir darbo vietų, kurios būtų vertos tų darbuotojų kvalifikacijos? Apie tai buvo kalbama trečiojoje diskusijoje.
Diskutavo René León Solano, Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Stončius, Alytaus miesto savivaldybės meras, Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininkas Nerijus Cesiulis, sociologė Dr. Rūta Brazienė ir Visagino inžinerijos ir technologijos mokymo centro direktorius Dr. Vytautas Petkūnas.
Pasak diskusijoje dalyvavusio Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, specialistų rengimą reikia planuoti atsižvelgiant ne į šios dienos, o ateities poreikius.
Prezidento patarėjas Tomas Stončius diskusijoje pažymėjo, kad sprendžiant regioninės darbo rinkos klausimus turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo – sprendimai dėl regionui reikalingų profesijų priimami regionų lygiu.
Diskusijoje akcentuota ir tai, kad darbo rinkos politikoje yra daug suinteresuotų šalių, ir būtinas jų visų tarpusavio pasitikėjimas ir gebėjimas veikti drauge. Suderinti ir nacionalinius, ir regioninius poreikius.
Forumo tikslas – skatinti atvirą diskusiją, bendradarbiavimą ir ieškoti praktinių sprendimų, kaip pasiekti visos tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
Regioninės politikos forumą organizuoja Vidaus reikalų ministerija kartu su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra.
Forumo transliaciją galite peržiūrėti čia: Regioninės politikos forumas 2026
Ryčio Šeškaičio nuotr.
Atnaujinimo data: 2026-09-03
Taip pat skaitykite:
VRM ieško Informatikos ir ryšių departamento vadovo
Ministras M. Katelynas: Baltijos jūros regionas turi veikti išvien prieš hibridines grėsmes