Jungtinių Tautų Organizacijoje ministras V. Kondratovičius aptarė migracijos valdymo ir saugumo klausimus
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius susitiko su Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos pirmininke Annalena Baerbock ir Tarptautinės migracijos organizacijos generalinės direktorės pavaduotoja Ugochi Daniels. Susitikimų metu aptarti aktualūs migracijos valdymo, saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimai, ypatingą dėmesį skiriant būtinybei stiprinti bendras pastangas siekiant saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos.
Ministras V. Kondratovičius padėkojo už lyderystę organizuojant Tarptautinį migracijos peržiūros forumą ir pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai prisideda prie tarptautinių pastangų įgyvendinimo. Kartu pažymėta, kad migracijos iššūkiai gali būti veiksmingai sprendžiami tik koordinuojant valstybių bendradarbiavimą ir prisiimant bendrą atsakomybę, o atskirų valstybių veiksmai instrumentalizuojant migraciją dėl politinių tikslų, diskredituoja visas tarptautinės bendruomenės pastangas ir pasitikėjimą migracijos valdymo sistema.
„Migracija negali būti naudojama kaip politinis ginklas. Tai yra tiesioginis tarptautinės teisės pažeidimas, ir tokie veiksmai privalo sulaukti aiškaus ir vieningo tarptautinės bendruomenės atsako. Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu su partneriais, kad šis principas būtų apgintas“, – pabrėžė vidaus reikalų ministras.
Nuo 2021 metų Lietuva užkirto kelią daugiau nei 25 tūkst. bandymams neteisėtai kirsti valstybės sieną – šiais metais jau fiksuota daugiau kaip 500 tokių bandymų. Situacija išlieka dinamiška, tačiau šiuo metu yra santykinai stabili. Tai lemia tiek tarptautinis spaudimas Baltarusijos režimui, tiek ir Lietuvos taikomos saugumo priemonės pasienyje – fizinis barjeras, modernios sienos stebėjimo sistemos bei nuosekliai stiprinama infrastruktūra.
Nepaisant to, neteisėtos migracijos grėsmė išlieka, todėl Lietuva išlaiko budrumą pasienyje su Baltarusija, o 2021 metais paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija vis dar galioja. Šiuo metu iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija veikia tik du. Dėl sustiprintos valstybės sienos apsaugos neteisėtos migracijos srautai krypsta į kaimynines šalis – 2025 metais fiksuotas reikšmingas antrinės migracijos augimas iš Latvijos, o Lenkija atnaujino vidaus sienų kontrolę su Lietuva, todėl glaudus regioninis bendradarbiavimas išlieka būtinas.
Lietuva taip pat ėmėsi teisinių veiksmų ir kreipėsi į Tarptautinį teisingumo teismą dėl Baltarusijos veiksmų, pažeidžiančių Jungtinių Tautų protokolą prieš neteisėtą migrantų gabenimą.
Susitikimų metu taip pat aptarta situacija Artimuosiuose Rytuose, pabrėžiant, kad užsitęsę konfliktai gali sukelti naujus migracijos srautus į Europą.
Ministras V. Kondratovičius akcentavo, kad Lietuva vertina ir aktyviai remia Tarptautinės migracijos organizacijos veiklą, bendradarbiaujama su organizacijos biuru Lietuvoje, kuris prisideda prie migrantų konsultavimo, mokymų, visuomenės informavimo bei Ukrainos pabėgėlių integracijos.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 80 tūkst. Ukrainos piliečių, iš kurių apie 50 tūkst. turi laikinosios apsaugos statusą. Lietuva pasisako už šio statuso pratęsimą po 2027 metų ir pabrėžia būtinybę užtikrinti sklandų perėjimą prie kitų teisinių statusų bei plėtoti savanoriško grįžimo mechanizmus.
„Migracijos valdymas šiandien reikalauja ne tik solidarumo, bet ir atsparumo. Turime būti pasirengę tiek humanitariniams iššūkiams, tiek sąmoningam neteisėtos migracijos skatinimui. Tik veikdami išvien galime užtikrinti, kad mūsų sprendimai būtų tvarūs, veiksmingi ir apsaugotų tiek žmones, tiek valstybių saugumą“, – teigė vidaus reikalų ministras.
Ministras V. Kondratovičius taip pat pabrėžė, kad Lietuva intensyviai rengiasi ES migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui nuo 2026 metų birželio, nepaisant išliekančio migracinio spaudimo, ir prisideda prie bendro ES solidarumo mechanizmo.