Ministrė A. Bilotaitė: „Jonas Budrys amžiams išliks įkvepiančiu lyderystės pavyzdžiu mūsų valstybės politikams ir pareigūnams“
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Klaipėdoje surengta Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikų perlaidojimo ceremonija.
Ceremonijoje kalbėjusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė ypač svarbų J. Polovinsko-Budrio vaidmenį Lietuvos istorijos, politikos, Vidaus reikalų sistemos raidai.
„Jonas Budrys drąsiai ėmėsi atsakomybės vadovauti žygiui, kuris vadinamas drąsiausia Lietuvos politine-karine akcija. Ji pakeitė šalies istoriją – Lietuva tapo jūrine valstybe ir įtvirtino savo ekonominę nepriklausomybę. J. Budrio drąsi laikysena, nuveikti darbai ir pasišventimas valstybės gerovei amžiams išliks įkvepiančiu lyderystės pavyzdžiu mūsų valstybės politikams ir pareigūnams“, – sakė A. Bilotaitė.
Klaipėdos Skulptūrų parke greta 1923 m. sausio 15-osios Klaipėdos sukilimo dalyvių palaikų amžinajam poilsiui perkelti ir J. Budrio ilgametės tarnybos bei gyvenimo bendražygės, žmonos Reginos palaikai. Amžininkų teigimu, R. Kašubaitė-Budrienė aktyviai dalyvavo rengiant ir vykdant Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operaciją.
J. Polovinskas-Budrys vadinamas Lietuvos kontržvalgybos pradininku. 1921 m. liepos 21 d. paskirtas Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo kontržvalgybos skyriaus viršininku. Jis sėkmingai vadovavo antivalstybinių organizacijų sekimo ir likvidavimo operacijoms, demaskavo sudėtingas narkotikų kontrabandos, dokumentų klastojimo, politinės korupcijos schemas.
1922 m. pabaigoje, Lietuvos aukštiesiems karininkams atsisakius, J. Polovinskas pasisiūlė tapti Klaipėdos sukilėlių organizatoriumi ir vadu. Sukilimo metu jis pasirinko Hanso Budrio slapyvardį.
Po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos J. Budrys pradėjo dirbti Klaipėdos krašto aukštuoju įgaliotiniu, vėliau tapo pirmuoju Klaipėdos gubernatoriumi.
Pasak vidaus reikalų ministrės, J. Budrio veikla Klaipėdos krašte buvo labai svarbi parengiant Krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją ir įtvirtinant pirmuosius Lietuvos suvereniteto ženklus jau po lemtingų 1923 m. sausio įvykių.
J. Budriui vadovaujant, Klaipėdos krašte pradėta kurti nauja muitinių sistema – įsteigtos naujos muitinės Klaipėdoje, Pagėgiuose, Šilutėje, Salininkuose, Panemunėje, Šalininkuose, Rusnėje, Nidoje. Jų paskirtis buvo ne tik užtikrinti sienos apsaugą, gyventojų judėjimo priežiūrą, tačiau ir kovoti su kontrabanda.
Kovai su kontrabanda J. Budrio pavedimu buvo suformuotas naujas policijos padalinys, kuris tapo pagrindu vėliau įkurtai Klaipėdos krašto pasienio policijai.