Ministrės A. Bilotaitės kadencija: suvaldytos krizės, sustiprinta VRM sistema ir saugesnė valstybė
2020 m. pabaigoje pradėjusi dirbti XVIII Vyriausybės Vidaus reikalų ministerijos (VRM) politinė komanda, vadovaujama Agnės Bilotaitės, per ketverių metų kadenciją suvaldė keletą beprecedenčių krizių ir įgyvendino pagrindinius tikslus – sustiprino viešąjį saugumą ir krizių valdymą, atgaivino civilinę saugą, sukūrė aukščiausią sienos apsaugos standartą, pertvarkė valstybės tarnybą, įgalino regionus.
„Šios kadencijos metu Lietuvai teko susidurti su beprecedenčiais iššūkiais, kurie tapo ne tik išbandymu, bet ir naujomis galimybėmis. Neteisėtos migracijos krizė, kitos hibridinės grėsmės, karas Ukrainoje – visa tai paskatino nedelsiant imtis pokyčių valstybės atsparumui didinti ir mūsų žmonių saugumui užtikrinti. Per šiuos ketverius metus mes sustiprinome ne tik VRM sistemą, bet ir valstybę. Šiandien esame kur kas geriau pasirengę atremti bet kokias grėsmes. Noriu padėkoti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojams ir savo politinei komandai, statutinių tarnybų vadovams, pareigūnams, savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms, užsienio partneriams – visiems, su kuriais sėkmingai įveikėme visus išbandymus ir kurie kasdien dirba kurdami saugesnę Lietuvą“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Krizių valdymas
2021 m. VRM reikšmingai prisidėjo suvaldant antrąją COVID-19 pandemijos bangą. Tų pačių metų vasarą dėl Baltarusijos režimo organizuotos hibridinės atakos kilo neteisėtos migracijos krizė. Pirmą kartą po šalies nepriklausomybės paskelbta nepaprastoji padėtis, pradėti sienos apsaugos stiprinimo darbai, užtikrintas situacijos tarptautinis matomumas ir palaikymas, inicijuoti ES teisės pakeitimai, susiję su instrumentalizuota migracija, į pagalbą pasitelktos ES agentūros ir pradėta taikyti apgręžimo politika, neleidusi sukurti naujo neteisėtos migracijos maršruto. Iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido patekti 22 918 neteisėtų migrantų.
2022 m. prasidėjus karui Ukrainoje, VRM užtikrino sklandų karo pabėgėlių priėmimą, įsteigdama 7 registracijos centrus ir koordinuodama veiksmus su nevyriausybinėmis organizacijomis bei savivaldybėmis. Nuo karo pradžios Lietuvoje iš viso buvo užregistruota beveik 92 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių. Šiuo metu ES laikinosios apsaugos pagrindu leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turi daugiau nei 47 tūkst. ukrainiečių.
Reaguojant į beprecedentes krizes, parengtas naujas krizių valdymo modelis. Koordinavimas perkeltas į nacionalinį lygmenį – nuo 2023 m. pradėjo veikti Nacionalinis krizių valdymo centras, atliekantis nuolatinę grėsmių stebėseną, vertinimą, modeliavimą ir informavimą.
Civilinės saugos atgimimas
VRM ėmėsi ryžtingų veiksmų, siekdama Lietuvoje atgaivinti apleistą civilinę saugą. Tarp svarbiausių kadencijos darbų – Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimas. Joje numatytos civilinės saugos plėtros kryptys iki 2030 metų ir 238 mln. eurų investicijos.
Stiprinant civilinę saugą, remtasi Ukrainos patirtimi, aktyviai bendradarbiauta su regiono šalimis, taip pat surengta ES patariamoji misija dėl gyventojų masinės evakuacijos tarpvalstybiniu lygiu.
Per trejus metus bendromis pastangomis su savivaldybėmis šalyje sukurtas daugiau nei 6200 priedangų tinklas, kuriame pavojaus atveju galėtų tilpti daugiau nei pusė šalies gyventojų. Šiemet savivaldybės jau gali teikti paraiškas finansavimui, skirtam priedangų įrengimui ir modernizavimui. Investicijoms į priedangas iki 2030 m. numatoma skirti 77 mln. eurų.
VRM ėmėsi ir gyventojų perspėjimo sistemos atnaujinimo ir plėtros – įsigijus 197 naujas sirenas, šiandien šalyje veikia 1148 sirenos, planuojamas dar 275 sirenų įsigijimas. Baigiamas kurti dar vienas įrankis gyventojų perspėjimui – mobilioji programėlė, pradėtos diskusijos dėl daugiakanalės perspėjimo sistemos sukūrimo.
Jau baigiamas įgyvendinti ir 5 metų trukmės kompleksinis priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Baltarusijos AE. Pagal jį pirmą kartą šalies istorijoje skirtas finansavimas savivaldybėms, esančioms radiacinio pavojaus zonoje – iš viso daugiau nei 90 mln. eurų.
VRM iniciatyva, kuriamas nacionalinis gyventojų evakavimo sumanymas, kuris būtų aktyvuojamas karo atveju. Pagal jį numatytos 27 evakuojančios savivaldybės ir 24 priimančios savivaldybės. Kitais metais savivaldybių pasirengimui evakuoti gyventojus bus skirta 4,5 mln. eurų.
Didelis dėmesys skirtas visuomenės pasirengimui galimoms grėsmėms. Nuo 2023 m. organizuojama plataus masto tęstinė civilinės saugos informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“. Į gyventojų švietimą aktyviai įtrauktas NVO sektorius – Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos katalikų bažnyčia, senjorų ir jaunimo organizacijos, Lietuvos Šaulių Sąjunga, vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, mokyklos, su daugeliu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai.
Nuo sienos apsaugos – prie sienos gynybos
VRM per ketverius metus reikšmingai sustiprino sienos apsaugą – Lietuva šiandien turi aukščiausią ES išorės sienos apsaugos standartą. Taip pat užtikrinta ES finansinė parama sienų stiprinimui – 303 mln. eurų 2021–2027 m. laikotarpiui.
Prasidėjus neteisėtų migrantų antplūdžiui, per metus pasienyje su Baltarusija pastatytas daugiau nei 500 km ilgio fizinis barjeras. Visame pasienio ruože su Baltarusija įrengtos modernios sienos stebėjimo sistemos, sustiprinti VSAT bepiločių orlaivių pajėgumai, atnaujintas patrulio takas, atkurta Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė, kuri užtikrina stipresnę jūros sienos ir strateginių energetikos objektų apsaugą.
NATO standartus atitinkančiais ginklais aprūpinti visi VSAT pareigūnai, o bendradarbiaujant su KAM pasieniečiams perduota ir sunkioji ginkluotė. Atnaujintas Valstybės sienos apsaugos priedangos planas, kuris užtikrina stipresnę pasieniečių ir kariuomenės sąveiką, rengiamos bendros pratybos. Kartu su KAM prie sienų su rusija ir Baltarusija steigiami inžinerinių priemonių parkai.
Prie sienos saugumo prisidėjo sustiprintas regioninis tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas. Sustabdyta veikla keturiuose iš šešių pasienio kontrolės punktų Lietuvos pasienyje su Baltarusija: Šumsko, Tverečiaus, Lavoriškių ir Raigardo. Uždarius Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punktą ir nukreipus krovinius per rentgeną turintį Kenos punktą, iš esmės suvaldyta stambioji kontrabanda geležinkeliais.
Viešojo saugumo stiprinimas, pasirengimas karinėms ir hibridinėms grėsmėms
Per pastaruosius ketverius metus VRM įgyvendino reikšmingus pokyčius, kurie sustiprino viešąjį saugumą.
Patvirtinta 2022-2030 m. viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programa, kurioje numatyta iš esmės pagerinti institucijų pasirengimą šiandienos grėsmėms, užtikrinti maksimalią ES išorės sienų apsaugą, stiprinti priešgaisrinės apsaugos sistemą, tobulinti nusikaltimų prevencijos sistemą.
Parengtos VRM sistemos atsparumo hibridinėms grėsmėms gairės, užtikrinančios VRM statutinių įstaigų, kaip pirmosios viešojo saugumo grandies, parengtį atremti hibridines grėsmes, taip pat kuriamos VRM Jungtinės specialiosios pajėgos. Patvirtintas ir karinis vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimo standartas.
Pasiektas rekordinis Vidaus reikalų sistemos biudžetas – beveik 1 mlrd. eurų. Lyginant 2020 ir 2025 metus, vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų biudžetas ir darbo užmokesčio fondas didėjo beveik 51 proc.
Atnaujintas Vidaus tarnybos statutas, kuriuo patobulinta pareigūnų darbo užmokesčio sistema, įtvirtintos priemonės pareigūnų motyvacijos didinimui, pareigūnų pritraukimui ir išlaikymui tarnyboje.
Pradėtas įgyvendinti bandomasis priešgaisrinės saugos modelis, jungiant savivaldybių ir PAGD pajėgas. Naująjį modelį jau išbandė ir teigiamus rezultatus pasiekė trys šalies savivaldybės.
Migracijos valdymas
Siekdama užtikrinti efektyvesnį neteisėtos ir darbo imigracijos valdymą, VRM įgyvendino keletą svarbių teisėkūros iniciatyvų.
Reaguojant į neteisėtos migracijos krizę, įstatymu įtvirtina galimybė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką
Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo nustatytas specialusis reguliavimas, susijęs su prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio – šie pakeitimai leido suvaldyti neteisėtą migraciją. Taip pat priimtos pataisos, kuriomis pertvarkoma migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistema, siekiant gerinti priėmimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas konsoliduoti vienoje institucijoje.
VRM, atsižvelgdama į augantį užsieniečių skaičių Lietuvoje, piktnaudžiavimo imigracijos procedūromis tendencijas bei galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, ėmėsi ir darbo imigracijos griežtinimo.
Siekiant, kad į šalį neatvyktų Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai, sugriežtinta dokumentų užsieniečiams išdavimo tvarka, numatyti papildomi patikrinimai. Sugriežtinti reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, užsieniečių įdarbinimo sąlygos bei leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintiems užsieniečiams.
Aktyviai vykdomi užsieniečių ir juos įdarbinančių įmonių patikrinimai. 2024 m. Migracijos departamentas atliko daugiau nei 47 tūkst. užsieniečių ir 2250 įmonių patikrinimus. Buvo panaikinti daugiau nei 24 tūkst. leidimų gyventi, taip pat surašyta 6100 administracinių nusižengimų protokolų.
Nuo 34 iki 30 sumažintas išorės paslaugų teikėjų (IPT) padalinių skaičius, įvestas maksimalaus dienos vizitų skaičius ir išankstinė prašymų peržiūra, sugriežtintos prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje per IPT sąlygos.
2024 m. VRM įgyvendinus migracijos griežtinimo priemones, stebimas bendro užsieniečių skaičiaus Lietuvoje sumažėjimas. Reikšmingai sumažėjo ir rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos piliečių skaičius.
Viešojo valdymo ir Valstybės tarnybos pertvarka
Vienas svarbiausių kadencijos darbų – valstybės tarnybos pertvarka, kuria siekta modernizuoti viešąjį sektorių ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Pertvarka leido įgalinti įstaigų vadovus, taip pat užtikrinti konkurencingesnį vadovų sektoriaus, Seimo, Vyriausybės narių, prokurorų ir teisėjų darbo užmokestį.
Atlygio sistema viešajame sektoriuje tapo skaidresnė ir teisingesnė, o personalo valdymas – lankstesnis. Peržiūrėtas ir išgrynintas valstybės tarnautojo statusas, paliekant jį tik viešojo administravimo funkcijas vykdantiems darbuotojams. Taip pat buvo įsteigta Viešojo valdymo agentūra, kuri perėmė vadovų atrankos, jų ugdymo ir viešojo sektoriaus įstaigų stebėsenos funkcijas. Ši pertvarka leido sukurti efektyvesnę, lankstesnę, atsparesnę ir į rezultatus orientuotą valstybės tarnybą, gebančią teikti aukštesnės kokybės paslaugas gyventojams.
Įgyvendinta ir viešojo valdymo pertvarka – patobulinta biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdysena, sudarytos sąlygos palaipsniui mažinti viešojo sektoriaus fragmentaciją, pertvarkyti valstybės valdomas įmones, gryninti biudžetinių ir viešųjų įstaigų kompetenciją, efektyvinti jų veiklą.
Išgryninta, kiek ir kokių paslaugų gyventojams ir verslui teikia valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, konsoliduotos informacinės sistemos, skirtos informacijai apie administracines paslaugas ir jų teikėjus valdyti. Tokiu būdu sudarytos sąlygos sisteminiam administracinių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimui, šių paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui ir kainodaros gryninimui.
Regionų įgalinimas ir naujovės vietos savivaldoje
Per pastaruosius metus regioninės politikos srityje įvyko daug teigiamų pokyčių. Lietuva baigė derybas su Europos Komisija dėl ES fondų investicijų programos, o Vyriausybė patvirtino 2022-2030 metų Regionų plėtros programą, kuriai skirta rekordinė – 1,6 mlrd. eurų ES lėšų – suma. Regionų plėtros taryboms suteikta teisė pačioms spręsti, kaip panaudoti regionui skirtas investicijas.
Patvirtinus visus 2022–2030 m. šalies regionų plėtros planus ir suplanavus 100 proc. visų programos lėšų, 10 šalies regionų pradėjo projektų įgyvendinimą.
Įtvirtintas naujas vietos savivaldos modelis, kuriuo atskirtos ir išgrynintos mero ir tarybos kompetencijos. Naujoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje nustatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o vykdomoji institucija – savivaldybės meras.