Mokinių patirtys civilinės saugos projekte: nuo nuostabos iki susidūrimo su savo baimėmis
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotas edukacinis civilinės saugos projektas, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, sulaukė didžiulio mokinių ir mokytojų susidomėjimo bei teigiamų atsiliepimų. Interaktyvių pamokų metu mokiniams suteikiama galimybė patrauklia forma sužinoti apie pasirengimą galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir civilinės saugos nelaimėms.
Projekto metu PAGD Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų civilinės saugos specialistai iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio, naudodami šiuolaikines technologijas, jaunuoliams pasakoja ir demonstruoja, kaip pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms galimoms nelaimėms.
Ugdymas per patyrimą – efektyviausias būdas gauti naudingų žinių
Varėnos rajono Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Varanavičienė džiaugiasi, kad jų įstaiga pateko į sąrašą mokyklų, kuriose vyksta tokios pamokos.
„Edukaciją civilinės saugos specialistas vedė labai–šiuolaikiškai, aiškiai ir įtaigiai, vaikams suprantama kalba. Labai džiaugiuosi, kad tokių paskaitų atvyksta skaityti jauni žmonės ir leidžia patiems moksleiviams paimti, apžiūrėti, pakelti, susidėti daiktus, ugdymas vyksta per patyrimą, o tai, mano galva, yra efektyviausias būdas įsisavinti informaciją. Pati paskaita buvo labai įdomi, suaugę žmonės, mokytojai ir administracijos darbuotojai taip pat dalyvavo, klausėsi. Ne dėl to, kad reikėjo, o dėl to, kad buvo įdomu“, – dalijasi pašnekovė.
Antroji edukacijos dalis – simuliacija. Užsidėję VR (virtualios realybės) akinius, moksleiviai patekdavo į namų aplinką, kurioje per labai trumpą laiką turėdavo susigaudyti, ką turi daryti radiacinio pavojaus atveju, naudodami žinias, kurių įgijo paskaitos ir viktorinos metu bei pristatinėjant išvykimo krepšį.
Anot R. Varanavičienės, simuliacija išryškino kai kurias vaikų baimes: „Pasirodo, kai kurie jų bijo aukščio, kai kurie nesiorientuoja erdvėje. Ši edukacijos dalis taip pat buvo labai naudinga. Esu trijų vaikų mama, du vyresnieji taip pat dalyvavo edukacijoje, sakė, kad buvo vertinga ir įdomu“.
Pašnekovė džiaugėsi, kad gimnazistai taip noriai dalyvavo edukacijoje ir rimtai bei įdėmiai klausėsi net ir teorinės dalies: „Mūsų mokykloje yra nemažai šaulių, jie lygino šaulių kuprinės ir edukacijos metu pristatytos evakuacijai skirtos kuprinės turinį, net ir pasibaigus pristatymui diskutavo su civilinės saugos ekspertu, kodėl būtina turėti vienus ar kitus daiktus. Džiaugiausi matydama, kad jaunuoliai turi tiek žinių, geba mąstyti kritiškai. Stebėjausi jų pasirengimu, nes į visus lektoriaus užduotus klausimus jie atsakydavo teisingai iš pirmo ar antro karto, žinojo, ką daryti tam tikrais atvejais“ .
Paklausta, ar pati turi susidėjusi išvykimo krepšį, R. Varanavičienė sako, kad į išvykimo krepšį jai belieka įsidėti tik grynųjų pinigų, nes visa kita – jau suruošta: „Su šeima daug keliaujame, kartais net savaitėmis – į mišką, kalnus ar kur kitur, todėl visi turime po kuprinę, kurioje natūraliai yra sudėti išgyvenimui reikalingi daiktai. Stovyklavimui reikalingi daiktai beveik nesiskiria nuo tų, kurių gali prireikti evakuacijai.“
Nustebino išvykimo krepšio turinys
„Edukacija man labai patiko, virtualios realybės simuliacija nustebino gražiais ir moderniais namais, buvo įdomu ieškoti daiktų ir juos aktyvuoti, išgirsti ir pamatyti visą informaciją simuliacijoje. Tokie projektai mums, moksleiviams, labai reikalingi, nes dėstoma ne tik teorija, bet ir praktiškai galime pamatyti, kaip atrodo tikras išvykimo krepšys, jį panešioti. Nustebino ir pats išvykimo krepšio turinys – niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kai kuriuos daiktus rekomenduojama susidėti į išvykimo krepšį, o po lektoriaus pristatymo buvo aišku, kodėl jų reikia ir kam jie praverstų evakuacijos metu“, – įspūdžiais iš edukacijos dalijosi Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos 1G klasės moksleivė Austėja Pileckaitė.
Kita šios mokyklos gimnazistė Miglė Kvaraciejūtė iš 2G klasės taip pat sako per paskaitą sužinojusi išties daug naudingos informacijos. Ji sako nežinojusi, kad jų mokykla yra ne tik kolektyvinės paskirties, bet ir priedangos pastatas. Mergina prisipažįsta, kad niekada iki šiol nebuvo atkreipusi dėmesio į ženklus, priklijuotus ant mokyklos pastato. Ją taip pat nustebino išvykimo krepšio turinys.
„Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad tiek daiktų gali sutilpti į vieną kuprinę, kurią, beje, ant pečių buvau užsidėjusi ir pati. Labai nustebino kai kurių daiktų paskirtis evakuacijos metu, bet dabar tikrai žinosiu, kad reikalingas vienas ar kitas daiktas, jeigu reikėtų slėptis ar išvykti ekstremalios situacijos metu. Buvo išties įdomu klausyti teorinės dalies. Įspūdį padarė ir VR simuliacija. Pradžioje buvo kiek nejauku patekus į naują aplinką, apėmė didelis stresas, ieškant reikiamų daiktų. Vis galvojau apie per paskaitą lektoriaus išvardytą seką, ką daryti atsitikus branduolinei avarijai. Tačiau užduotį man pavyko įveikti puikiai! Džiaugiuosi šia nauja patirtimi“, – pasakojo moksleivė.
Gyventojai raginami daugiau informacijos apie išvykimo krepšį ir bendrą pasiruošimą ekstremalioms situacijoms ieškoti svetainėje www.lt72.lt, nes kiekvienas, nesvarbu kokio amžiaus, turėtų būti pasiruošęs savarankiškai išgyventi bent tris paras.
Edukacijoje sudalyvavo jau 1 500 moksleivių
Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Giedraitytė taip pat džiaugiasi, kad jų mokykloje buvo surengtos interaktyvios civilinės saugos pamokos.
„Vaikams ši edukacija labai patiko. Išlaikyti šiuolaikinio jaunimo dėmesį 45 minutes jau būna sudėtinga, o edukacijos metu jie buvo dėmesingi net 1,5 val. Pamoka buvo suskaidyta į teorinę ir praktinę dalį, tad tikrai neprailgo ir pasirodė įdomi bei vertinga. Man įdomiausia dalis buvo kuprinės turinio pristatymas, informacija, kaip reaguoti ekstremalioje situacijoje. Simuliacija pasirodė labiau orientuota į jaunimą. Vaikai sakė, kad jiems ši dalis patiko, gyrė gražų kambario interjerą. Jie galbūt labiau reaguoja į žaidybinius elementus nei suaugusieji“, – svarsto pašnekovė.
Paklausta, ką naujo sužinojo pati, V. Giedraitytė tikina, kad įsiminė tikrai nemažai, pradedant nuo to, kad evakuojantis su savimi reikia pasiimti 4 litrus vandens, tinkamus batus, baigiant patarimu kalio jodido tabletę visada nešiotis su savimi, tarkime, prisitvirtinus prie raktų.
„Ne vienas vaikas sakė grįžęs namo pasidalijo tuo, ką sužinojo, su šeimos nariais. Kai paklausiau, kaip sureagavo tėveliai, ar neišsigando ir nepagalvojo, kad mes sąmoningai ruošiame juos karui, sakė, jog anaiptol, – informacija jiems pasirodė naudinga, vertinga, jie pritarė tokiems mokymams“, – džiaugiasi gimnazijos atstovė.
„Turėdami mintyje dabartinę geopolitinę situaciją ir tai, kad ekstremalių situacijų kyla dėl įvairių priežasčių, mes labai džiaugiamės, kad yra toks projektas ir kad mokymus veda šios srities specialistai, nereikia mūsų pačių, mokytojų, papildomų pastangų. Informacija vienareikšmiškai labai svarbi“, – tikina V. Giedraitytė.
Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atstovai iš viso ketina aplankyti 31 mokyklą, esančią apie 100 km spinduliu nuo Astravo atominės elektrinės, t. y. patenkančią į teritoriją, kurioje galima evakuacija avarijos elektrinėje atveju. Projekto metu bus lankomos kelios mokyklos, kuriose ugdymas vyksta ne tik lietuvių, bet ir lenkų bei rusų kalbomis. PAGD civilinės saugos specialistai jau aplankė 17 mokyklų, edukacijoje sudalyvavo beveik 1500 moksleivių.