2026-03-18

PAGD metiniame renginyje aptarti praėjusių metų rezultatai ir civilinės saugos prioritetai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) metiniame ataskaitiniame renginyje vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius aptarė praėjusių metų rezultatus, iššūkius civilinės saugos srityje bei išsakė lūkesčius 2026 metams.

„Gyventojų pasitikėjimas valstybine priešgaisrine saugos tarnyba ir toliau išlieka aukštumose. Tai įpareigoja mus nuolat tobulinti tarnybos veiklą ir reaguoti ne tik į gaisrus, bet ir į visas ekstremaliąsias situacijas. Ugniagesiai gelbėtojai šiandien – ne tik gaisrų gesintojai, bet ir universalūs pareigūnai, stiprinantys visuomenės atsparumą ir valstybės saugumą“, – sakė vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius.

Praėjusiais metais visuomenės pasitikėjimas ugniagesiais gelbėtojais išliko itin aukštas – 91 proc. gyventojų PAGD darbą vertino teigiamai. Nors 2025 m. fiksuota daugiau gaisrų, žūčių skaičius mažėjo.

Departamentas aktyviai dirbo gaisrų prevencijos srityje – edukavo dešimtis tūkstančių gyventojų, tarp jų vaikus, senjorus bei asmenis su negalia. Taip pat įrengė tūkstančiuose namų ūkių autonominius dūmų detektorius. 

Bendromis valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų pastangomis surengta daugiau kaip 1,5 tūkst. civilinės saugos švietimo renginių, kuriuose dalyvavo apie 90 tūkst. gyventojų.

Reikšminga pažanga pasiekta ir perspėjimo sirenų sistemos tobulinimo srityje: įsigytos 275 naujos sirenos, atlikti parengiamieji darbai 600 senųjų sirenų prijungimui prie centralizuoto valdymo pulto. 

Taip pat sėkmingai surengtos didelio masto valstybinės gyventojų evakavimo pratybos, kurių metu praktiškai išbandyti evakavimo veiksmai ir sustiprintas institucijų tarpusavio sąveikumas ekstremaliųjų situacijų metu.

Vidaus reikalų ministras atkreipė dėmesį ir į esamas spragas civilinės gynybos srityje. Gyventojų perspėjimo trumpaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus sistema šiuo metu veikia nepatikimai – dėl to dalis gyventojų apskritai negauna perspėjimo pranešimų. 

Per pastaruosius metus Lietuvoje plečiamas ir modernizuojamas priedangų tinklas – šiuo metu parinkta daugiau nei 6,5 tūkst. priedangų, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. gyventojų. Praėjusiais metais jų infrastruktūros atnaujinimui skirta 16 mln. eurų, tokia pati suma numatyta ir šiemet. Iki 2030 metų planuojama modernizuoti ne mažiau kaip 1900 objektų, taip pat sudarytos galimybės šiems tikslams pasitelkti Europos Sąjungos fondų lėšas.

Ministras V. Kondratovičius pabrėžė kokie yra 2026 m. PAGD prioritetiniai darbai. Vienas iš pagrindinių projektų – gyventojų perspėjimo sistemos atnaujinimas, kuriant integruotą daugiakanalę perspėjimo platformą. Šiai platformai įdiegti numatyta 5,5 mln. eurų ES lėšų, o startas planuojamas taip, kad ji pradėtų veikti kitais metais. 

Siekiama toliau didinti priedangų skaičių, užtikrinant pakankamą jų prieinamumą visose savivaldybėse. Priedangų tinklo plėtrai papildomą impulsą suteiks parengti įstatymo pakeitimai, leidžiantys savivaldybėms plačiau spręsti, kokius objektus įtraukti į priedangų sąrašus. 

Taip pat numatoma užbaigti masinio gyventojų evakavimo plano rengimą ir jį išbandyti civilinės saugos pratybose bei tęsti darbus, kad būtų sukurta evakuojamų gyventojų skaitmeninė registracijos sistema.

Žūčių gaisruose skaičius vis dar išlieka per didelis, todėl prevencija lieka vienu svarbiausių prioritetų. Tam numatyta papildomų investicijų – daugiau nei 1 mln. eurų bus skirta gaisrų prevencijai, įskaitant gaisrinės saugos klases, mobiliuosius edukacinius namelius ir informavimo kampanijas. Be to, siekiama užtikrinti, kad visos savivaldybių priešgaisrinės tarnybos būtų aliarmuojamos per Bendrojo pagalbos centro sistemą ir visiškai įsitrauktų į bendrą reagavimo į įvykius sistemą. 

Atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją, planuojama stiprinti ir vidaus reikalų statutinių įstaigų pasirengimą veikti karinio konflikto atveju, tam PAGD numatytas beveik 6 mln. eurų finansavimas.

Nuo šių metų gegužės įsigalios nauja PAGD struktūra, kuri, ministro V. Kondratovičiaus teigimu, sudarys geresnes organizacines sąlygas tiek prioritetiniams, tiek kasdieniams darbams įgyvendinti ir padės siekti užsibrėžtų tikslo – kurti atsparią visuomenę

Aleksandr Polijančuk nuotrauka