Pirmasis ministro V. Kondratovič kadencijos darbų pusmetis: nuo saugumo stiprinimo iki darnios regionų plėtros
2024 m. pabaigoje pradėjusi dirbti XIX Vyriausybės Vidaus reikalų ministerijos politinė komanda, vadovaujama šiuo metu laikinai einančio vidaus reikalų ministro pareigas Vladislavo Kondratovič, per pirmąjį šių metų pusmetį atliko nemažai svarbių darbų, kuriais imtasi stiprinti vidaus reikalų statutines tarnybas, civilinę ir priešgaisrinę saugą, valstybės sienos apsaugą, atskiras dėmesys skirtas regioninei ir migracijos politikai. Laikinai einantis ministro pareigas V. Kondratovič pabrėžia, kad pasikeitusioje saugumo aplinkoje svarbiausias tikslas yra užtikrinti valstybės atsparumą ir gyventojų saugumą.
Priedangų tinklo atnaujinimas – gyventojų saugumo garantas
Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu, skyrė 16 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros modernizavimui ir plėtrai.
„Gyventojų saugumas – tai svarbiausias mūsų prioritetas. Šiuo metu visos šalies savivaldybės, kurioms skirtos lėšos, jau yra pasirašiusios finansavimo sutartis. Tai reiškia, kad jos gali pradėti planuoti darbus ir sudaryti sutartis su tiekėjais. Priedangų įrengimas turi būti spartinamas, kad kiekvienas Lietuvos miestas būtų pasiruošęs užtikrinti gyventojų saugumą,“ – teigia l.e.p. vidaus reikalų ministras.
Iki 2026 m. bus modernizuota daugiau nei 380 priedangų, skirtų saugumui iki 72 valandų ekstremalių situacijų atveju. Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų.
Atnaujintas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas
Atsižvelgdama į besikeičiančias grėsmes, Vidaus reikalų ministerija patvirtino naują krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų tvarkos aprašą. V. Kondratovič pabrėžia, kad planai dabar bus sudaromi pagal vieningą standartą, susietą su Nacionaline rizikos analize, įtraukiant svarbias naujoves civilinės gynybos srityje.
„Naujosios planų struktūros dėka pirmą kartą bus apimtas gyventojų apsaugos priedangose klausimas, pagalba asmenims su negalia ir sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas. Tai ženklas, kad mūsų valstybė pasiruošusi reaguoti efektyviai ir koordinuotai bet kokios ekstremalios situacijos metu,“ – akcentuoja ministras V. Kondratovič.
Dėmesys ir investicijos į vidaus saugumą
Vidaus reikalų ministerija parengė finansinių priemonių paketą, kuris turėtų užtikrinti pareigūnų atlyginimų augimą 7 proc. kasmet 2026–2028 m. bei naujas motyvavimo priemones, pavyzdžiui, kasmėnesines išmokas ilgamečiams tarnybos specialistams.
Siekiant užtikrinti pareigūnų aukštos kokybės profesinį pasirengimą ir mažinti pareigūnų trūkumą, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Mykolo Romerio universitetu.
Mobili programėlė LT72 – naujas įrankis gyventojų pasirengimui
Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje bei ugdyti savisaugos kultūrą, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Ši aplikacija prieinama elektroninėse parduotuvėse App Store ir Google Play.
„Dabartinė saugumo situacija reikalauja, kad kiekvienas žinotų, kaip apsaugoti save ir artimuosius. Programėlė LT72 suteikia gyventojams prieigą prie svarbiausios informacijos ir praktinių patarimų ekstremaliųjų situacijų atvejais. Žinojimas saugo!“ – ragina ministras V. Kondratovič.
Mobili programėlė LT72 – tai patogus įrankis gyventojams iš anksto pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms – nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.
Programėlėje galima rasti ne tik naudingos informacijos ar atlikti žinių testą, joje taip pat veikia interaktyvus Lietuvos žemėlapis su perspėjimo sirenų, kolektyvinės apsaugos statinių, priedangų tinklo (pro pavojaus atveju) ir gyventojų evakuacijos punktais, kurių gali prireikti, jei tektų evakuotis. Mobili programėlė pritaikyta ir asmenims su negalia.
Migracijos politika – tvari ir saugi
Siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, mažinti neteisėtos migracijos mastą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui imigracijos sistema, Lietuvoje atidžiai stebimi imigracijos srautai, ypač atvykstančių darbo pagrindu.
2025 m. rugpjūčio 1 d. užsieniečių, turinčių leidimus gyventi skaičius toliau mažėja – 204 394, 2025 m. sausio 1 d. buvo 217 988. Mažėja ir Centrinės Azijos (išskyrus Uzbekistano) piliečių skaičius, taip pat Pakistano, Bangladešo, Indijos piliečių.
Šiuo metu yra 47 600 leidimų gyventi yra išduoti laikinos apsaugos pagrindu.
Aktyviai vyksta ir pasirengimas ES Migracijos ir prieglobsčio pakto (MAP) įgyvendinimui. MAP įgyvendinimo finansavimui ES fondų programose 2025-2027 m. numatytas 70 mln. Eurų paskirstymas konkretiems veiksmams.
Regionų plėtra
Prie darnios plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės šalies regionuose ženkliai prisideda ES investicijos, numatytos 2022–2030 m. Regionų plėtros programoje. Šiuo metu šalies savivaldybės yra sudariusios sutarčių už 687 mln. eurų ES fondų lėšų.
Regionų plėtros programoje regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 1,624 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Iš suplanuotų investicijų, bent 1 mlrd. eurų (apie 60 proc.) bus investuojama į socialinę sritį – švietimo, sveikatos, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų gyventojams tobulinimą.
Bendruomenės inicijuota vietos plėtra
Lietuvoje įgyvendinamos 52 miestų vietos plėtros strategijos, kurioms skirta 39 mln. eurų ES fondų lėšų. Iš jų 9 mln. ES fondų lėšų numatyta socialinio verslo kūrimui ir plėtrai bendruomenėse (planuojama sukurti 157 darbo vietas socialiniuose versluose), o 30 mln. eurų ES fondų lėšų – socialinės atskirties mažinimo ir užimtumo didinimo veikloms.
Šiuo metu jau sudaryta bendruomenės inicijuotos vietos plėtros projektų sutarčių už 5 mln. eurų ES fondų lėšų.
Parengta Regionų ir savivaldybių ministerijos koncepcija
Pagal koncepciją, vienas iš esminių naujos ministerijos uždavinių būtų konsoliduoti šiuo metu skirtingose valstybės institucijose vykdomas funkcijas, susijusias su regionų plėtra, bei užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų koordinuojami valstybės mastu.
Siekiant realių pokyčių būtinas visų suinteresuotų šalių – tiek valdžios, tiek bendruomenių, tiek nevyriausybinio sektoriaus – aktyvus įsitraukimas ir bendradarbiavimas. Naujosios ministerijos tikslas – užtikrinti tolygią ir tvarią visų regionų plėtrą ir gyventojų gyvenimo kokybę nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai
Šiais projektais siekiama aiškiau reglamentuoti savivaldybių funkcijas, didinti savivaldybių tarybų savarankiškumą ir atsakomybę, stiprinti kontrolės ir audito institucijų nepriklausomumą bei užtikrinti efektyvesnį viešųjų išteklių valdymą. Numatoma mažinti perteklinį reguliavimą, supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras, suteikiant savivaldybių taryboms daugiau diskrecijos seniūnaitijų steigimo, tarybos narių atlyginimų nustatymo, kainodaros ir kitose srityse.
Siūlomi pakeitimai taip pat orientuoti į gyventojų ir bendruomenių įsitraukimo didinimą, seniūnaičių socialinių garantijų ir veiklos patrauklumo stiprinimą, skaidrumo užtikrinimą bei vietos valdžios ir administravimo institucijų veiklos efektyvinimą. Kartu suderinamos įstatymų nuostatos su Konstitucinio Teismo sprendimais ir kitais galiojančiais teisės aktais.
Atnaujinimo data: 2025-09-05
Taip pat skaitykite:
M. Katelynas kreipėsi dėl kariuomenės pasitelkimo stiprinant sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą
Vyriausybė pratęsė laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams iki 2028 m. kovo 4 d.
Ministras M. Katelynas: migracijos politika turi atitikti valstybės saugumo interesus
Ukrainos patirtis: priedangų tinklą būtina kurti ir stiprinti taikos metu