BDAR
gdpr

Prahos proceso šalys stiprina bendradarbiavimą migracijos srityje

Data

2022 10 25

Įvertinimas
0
A. Bilotaitė_Prahos procesas2.jpg

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dalyvavo Prahos proceso 4-ojoje ministrų konferencijoje, kurioje aptarti pagrindiniai migracijos srities iššūkiai, pastarųjų metų krizių poveikis migracijos valdymui ir tolimesnė partnerystė sprendžiant su migracija susijusius iššūkius. Konferencijos metu taip pat priimta Bendroji deklaracija ir patvirtintas Veiksmų planas 2023-2027 metams.

Prahoje ministrė taip pat dalyvavo dvišaliuose susitikimuose su EK komisare Ylva Johansson ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos vicepremjeru, vidaus reikalu ministru Vit Rakušan bei aptarė aktualius migracijos ir vidaus saugumo politikos klausimus. Su Ukrainos viceministru Yevhenii Yenin ministrė A. Bilotaitė aptarė situaciją karo draskomoje šalyje ir Lietuvos pasirengimą priimti ukrainiečius, jei žiemą padidėtų namus paliekančių žmonių skaičius.

„Migracijos procesų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tai patyrėme patys – valdydami neteisėtos migracijos krizę, organizuodami pagalbą ir priėmimą Ukrainos pabėgėliams. Akivaizdu, kad kylantys milžiniški iššūkiai migracijos srityje nėra lokalizuoti ir šalys negali vienos su jais susitvarkyti. Todėl tokios bendradarbiavimo platformos kaip Prahos procesas yra tiesiog būtinos“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Prahos proceso regionas, kuris apima Europos Sąjungos, Šengeno, Pietryčių ir Rytų Europos bei Centrinės Azijos šalis, šiuo metu susiduria su daugybe krizių. Tai Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, privertęs 17 mln. ukrainiečių palikti namus, represijų ir mobilizacijos nulemtas Rusijos piliečių bėgimas iš šalies, Baltarusijos režimo hibridinė ataka naudojant neteisėtą migraciją, nauja migracijos banga per Vakarų Balkanų regioną, Talibano valdžios perėmimas Afganistane, sukėlęs grėsmę viso regiono saugumui bei paskatinęs afganų išvykimą, užsitęsusi sirų pabėgėlių krizė, COVID-19 pandemijos pasekmės, įvairūs klimato kaitos padariniai ir t.t. Tai tik keletas pagrindinių iššūkių, kurie paveikė Prahos proceso šalių visuomenes ir migraciją.

Bendroje deklaracijoje Prahos proceso šalys griežtai smerkia Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, pabrėždamos Baltarusijos dalyvavimą jame, taip pat smerkia Lukašenkos režimo hibridinę ataką naudojant neteisėtą migraciją politiniams tikslams pasiekti bei pabrėžia tarptautinių organizacijų ir ES agentūrų vaidmenį įgyvendinant Prahos proceso veiklas. Deklaracijoje šalys dar kartą patvirtina bendrą įsipareigojimą stiprinti bendradarbiavimą ir kurti tvarias partnerystes, siekiant spręsti su migracija ir mobilumu susijusias problemas.

Atsižvelgiant į pagrindines pastarojo dešimtmečio migracijos tendencijas ir su tuo susijusius politikos pokyčius, Prahos proceso dalyvių pasirašytas Veiksmų planas orientuotas į šalių bendradarbiavimą 2023–2027 m. Veiksmų plane numatytas platus bendradarbiavimo sričių spektras: prevencija ir kova su neteisėta migracija ir neteisėtų migrantų gabenimu, pajėgumų stiprinimas prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos srityje, readmisijos, savanoriško grįžimo ir tvarios reintegracijos skatinimas, dėmesys darbo jėgos migracijai, legaliai gyvenančių migrantų integracija juos priimančiose visuomenėse. Siekiant veiksmingiau reaguoti į kylančius iššūkius, numatoma aktyviau dalintis informacija, stiprinti gebėjimus, naudoti naujus bendradarbiavimo būdus, modernias technologijas ir skaitmeninimą.

Prahos procesas – tai vienas iš keturių ES regioninio bendradarbiavimo migracijos srityje procesų, skatinančių partnerystę migracijos klausimais. Šie procesai padeda koncentruotis į bendrą konkretaus regiono specifiką, atrasti bendrus interesus ir konsoliduoti pastangas, atsakant į bendrus iššūkius, stiprinti bendradarbiavimą migracijos valdymo srityje, padėti ES partneriams stiprinti savo gebėjimus. 2019-2020 m. Lietuva pirmininkavo šiam procesui.

Prasidėjus Baltarusijos organizuotoms hibridinėms atakoms, o vėliau ir Rusijos invazijai į Ukrainą, Prahos proceso šalys atsiribojo nuo bendradarbiavimo su Rusija ir Baltarusija šio proceso rėmuose. Formaliai šios dvi šalys išlieka Prahos proceso narėmis, bet į jokius renginius nėra kviečiamos ir į jokias veiklas nėra įtraukiamos.