Svarbiausi vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus kadencijos (2024–2026 m.) darbai

Per dvejus metus Vidaus reikalų ministerijos veikla buvo sutelkta į valstybės saugumo, atsparumo, regionų stiprinimo, vidaus tarnybos patrauklumo ir efektyvesnio viešojo valdymo tikslus. Besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje prioritetas buvo skiriamas ne tik reagavimui į grėsmes, bet ir ilgalaikiam valstybės pasirengimui ateities iššūkiams. 

„Per šį laikotarpį teko spręsti įvairias krizines situacijas ir valstybės saugumui kilusius iššūkius. Didelė dalis mūsų politinės komandos energijos ir pastangų buvo sutelkta, siekiant stiprinti vidaus reikalų statutines tarnybas, civilinę ir priešgaisrinę saugą, valstybės sienos apsaugą, atskiras dėmesys skirtas regioninei ir migracijos politikai. Pasikeitusioje saugumo aplinkoje svarbiausias mūsų tikslas – užtikrinti valstybės atsparumą ir gyventojų saugumą“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Civilinė sauga tapo nacionalinio saugumo dalimi 

Kadencijos metu civilinė sauga įtvirtinta kaip viena svarbiausių nacionalinio saugumo ir valstybės atsparumo krypčių – nuo reagavimo į ekstremalias situacijas pereita prie sisteminio pasirengimo krizėms, karo ir hibridinėms grėsmėms. Parengti ir Seime priimti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimai, paremti Ukrainos patirtimi. Juose pirmą kartą aiškiai įtvirtinta civilinės gynybos sąvoka, sustiprintas gyventojų perspėjimo, evakavimo ir priedangų reguliavimas, įteisintos jungtinės greitojo reagavimo komandos bei civilinės saugos pagalbos punktai. 

Daugiau nei 41 mln. eurų gyventojų apsaugai 

Savivaldybėms civilinei saugai skirta daugiau kaip 41 mln. eurų Valstybės gynybos fondo lėšų. Šios lėšos nukreiptos priedangų modernizavimui, evakavimo infrastruktūros stiprinimui ir gyventojų apsaugos gerinimui - dėmesio kryptis nukreipta nuo kiekybės, link kokybės. Priimti savalaikiai sprendimai dėl greitesnio priedangų atvėrimo pavojaus atveju – sudaryta galimybė skiriamas lėšas nukreipti į investicijas šia kryptimi. 

Patvirtinta nauja gyventojų evakavimo tvarka, pirmąkart nacionaliniu lygmeniu horizontaliai išgryninant evakavimo proceso sudėtines dalis, dalyvaujančias institucijas ir jų įgaliojimus, savivaldybėms taip pat skirtas finansavimas pasirengti laikinai apgyvendinti 75 tūkst. evakuojamų gyventojų, pradėta kurti elektroninė evakavimo registravimo sistema.  

Viešasis saugumas – integruotas nacionalinio saugumo elementas hibridinių grėsmių akivaizdoje 

Reaguojant į Baltarusijos organizuojamas hibridines atakas, suvaldyta kontrabandinių balionų krizė, kėlusi grėsmę tiek valstybės sienos apsaugai, tiek civilinei aviacijai. Jungtinė tyrimo grupė sudavė reikšmingą smūgį organizuotoms kontrabandos grupuotėms Vilniaus, Alytaus ir Utenos regionuose. 

VRM parengė meteorologinių balionų, keliančių grėsmę, neutralizavimo specifikaciją, kuri tapo pagrindu tolesniam atsako priemonių technologiniam vystymui. Stiprinant pajėgumus užkardant grėsmes oro erdvėje, pakeistas ANK Viešojo saugumo tarnybai suteikiant įgaliojimus kontroliuoti neteisėtus bepiločių orlaivių skrydžius. VRM iniciatyva parengtas ir priimtas Baudžiamojo proceso pakeitimas, kriminalizuojant kontrabandą, gabenama oru – laiku suteikti instrumentai teisėsaugai siekiant užkardyti besikeičiantį nusikaltėlių veikimo būdą. 

Svarbus pasiekimas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos integravimas į nacionalinę oro gynybos sistemą, aiškiai apibrėžiant jų funkcijas, finansavimą ir aprūpinimą, ypatingai turint omenyje, kad grėsmės iš oro tapo aktualiu grėsmių vektoriumi. 

Aktualizuotas Kaliningrado tranzito kontrolės algoritmas – institucijos pradėjo dirbti kartu, o ne atskirai. Tai ypač aktualu esamoje saugumo aplinkoje, kurioje Kaliningrado tranzito schema gali būti išnaudota provokacijoms. 

Reikšmingai sustiprinta kritinės infrastruktūros apsauga – Viešojo saugumo tarnyba papildomai perėmė kelių energetikos srities objektų apsaugą, taip pat parengė fizinės apsaugos užtikrinimo standartą, siekiant, kad apsaugos užtikrinimas būtų įgyvendinamas vieningai, nepaliekant silpnų grandžių.

Vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje 

VRM ėmėsi lyderystės sprendžiant vaikų apsaugos skaitmeninėje erdvėje klausimą - akivaizdu, kad šiam iššūkiui vis labiau aktualizuojantis būtina sisteminti atskiras iniciatyvas, ir sutelkti pastangas bendra rezultatui. Šiame kontekste parengtas Gerųjų praktikų sąvadas, kuriame pateiktos ir rekomendacijos dėl reikalingo koordinuoto atsako sprendžiant šiuos iššūkius. 

Tvaresnis migracijos valdymas  

Migracijos politika buvo orientuota į nacionalinio saugumo interesus, darbo rinkos poreikius ir efektyvų migracijos srautų valdymą. Suprantant darbdavių poreikį atsivežti darbo jėgos, kartu buvo siekiama užtikrinti, kad į Lietuvą atvykstančių užsieniečių srautai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.  

Priimti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“  pakeitimai, sugriežtinę piktnaudžiavimo studijų ir darbo migracijos pagrindais prevenciją. Parengti ir Seimui pateikti Pilietybės įstatymo pakeitimai, stiprinantys pilietybės instituto apsaugą nacionalinio saugumo kontekste, aiškiai reglamentuota leidimų tarnauti kitos valstybės tarnyboje išdavimo tvarka ir sąlygos, patikslinti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindai – jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnavo ar tarnauja be leidimo tarnauti ir jeigu tarnyba tos valstybės tarnyboje kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, neatitinka nacionalinio saugumo interesų arba svarbiausių užsienio politikos nuostatų – jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 

Vyko aktyvus Lietuvos pasirengimas įgyvendinti Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktą: parengtas nacionalinis įgyvendinimo planas, prieglobsčio ir migracijos valdymo strategija, nenumatytų atvejų planas, parengti ir Seimui pateikti būtini 16 įstatymų pakeitimų projektai. Šiems tikslams Lietuvai papildomai užtikrinta daugiau kaip 70 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimo. 

Patvirtintas Lietuvos solidarumo įnašas 2026 m. taikomam ES metiniam solidarumo rezervui sukurti – Vyriausybė pritarė siūlymui taikyti mišrią solidarumo formą – priimti dalį Lietuvai nustatyto asmenų skaičiaus, o likusią dalį kompensuoti finansiniu įnašu (50 proc. – perkėlimais, 50 proc. – finansine įmoka). 

Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės interesus atitinkantį migracijos srautų valdymą, atnaujintos Lietuvos migracijos politikos kryptys. 

Didesnis dėmesys regionams ir savivaldai 

Siekdama aiškesnio valstybės institucijų, regionų ir savivaldybių veiksmų suderinimo, VRM inicijavo regioninės politikos koordinavimo stiprinimą ir jos fragmentacijos mažinimą. Supaprastintas Regionų plėtros programos įgyvendinimas – regionuose jau įgyvendinama projektų už daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų ES investicijų. 

Ministerija inicijavo sprendimus dėl papildomų 152 mln. eurų regionams, kuriuos siūloma nukreipti į socialinį būstą, vandenviečių apsaugą, priedangas ir civilinės saugos infrastruktūrą.  

Parengti Kelių transporto kodekso pakeitimai, sudarantys sąlygas savivaldybėms kartu organizuoti viešąjį transportą ir gerinti gyventojų susisiekimą tarp savivaldybių.

Parengtas Vietos savivaldos įstatymo ir susijusių pakeitimų paketas, kuriais įgyvendinamas 2023 m. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl vidaus sandorių, taip pat sudaromos sąlygos stiprinanti savivaldybių savarankiškumą, didinti bendruomenių įtraukimą ir vietos demokratijos stiprinimą.  

Stiprinta vidaus tarnyba ir pareigūnų motyvacija 

Priimti Vidaus tarnybos statuto pakeitimai, pagerinę pareigūnų socialines garantijas ir darbo užmokestį. Nuo 2025 m. pareigūnams, įgijusiems teisę išeiti į pensiją, pradėta mokėti 300 eurų mėnesinė kompensacija už ilgalaikę tarnybą. 

2026 m. biudžete statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui ir motyvacinėms priemonėms papildomai skirta beveik 40 mln. eurų, iš jų daugiau kaip 30 mln. eurų – darbo užmokesčio didinimui ir ilgalaikės tarnybos kompensacijoms. 

Pradėta ir pareigūnų rengimo sistemos pertvarka: kartu su Mykolo Romerio universitetu, Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba atnaujintos studijų programos, integruojančios profesinį rengimą į aukštąjį mokslą ir stiprinančios būsimų pareigūnų pasirengimą tarnybai. 

Tobulintas viešasis valdymas ir valstybės tarnyba 

Priimtas Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymas, leisiantis apskaityti viso viešojo sektoriaus darbuotojus. Tai esminis žingsnis, kuris ilgainiui leis priimti duomenimis grįstus viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimus. 

Įgyvendinus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę sukurta pažangi  Viešojo sektoriaus kompetencijų ugdymo erdvė ir įdiegta centralizuota aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymo sistema („Lyderystės akademija”).

Stipresnis Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje 

Tarptautiniu lygmeniu Lietuva aktyviai dalyvavo Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų, Europos civilinės parengties ir atsparumo koalicijos ir kituose daugiašaliuose formatuose. Jungtinių Tautų Tarptautiniame migracijos peržiūros forume Niujorke pristatyta Lietuvos patirtis valdant migracijos procesus, modernizuojant migracijos paslaugas, stiprinant migrantų integraciją bei kovojant su prekyba žmonėmis ir migrantų išnaudojimu. Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongrese Strasbūre akcentuota demokratijos, stiprios vietos savivaldos ir visuomenės atsparumo svarba, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą ir augančių saugumo grėsmių kontekste. 

Nuosekli parama Ukrainai 

Sustiprintas bendradarbiavimas su Ukrainos vidaus saugumo institucijomis, skatintas ekspertinės ir praktinės pagalbos teikimas, tarptautiniuose formatuose nuosekliai ginta ilgalaikės paramos Ukrainai būtinybė. Lietuva taip pat prisidėjo prie tarptautinio teisingumo stiprinimo, pasirašydama bendradarbiavimo susitarimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu liudytojų apsaugos srityje. 

Lietuvos lyderystė Europos Sąjungoje 

Lietuva tapo viena aktyviausių valstybių formuojant ES vidaus saugumo darbotvarkę. Derybose dėl ES grąžinimo reglamento pasiektas Lietuvai palankus rezultatas – sustiprintos neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūros, įtvirtinta grąžinimo centrų koncepcija ir efektyvesnės migracijos kontrolės priemonės. 

Svarbiu pasiekimu tapo Lietuvos lyderystė EMPACT platformoje – pirmą kartą Lietuva tapo dviejų ES ekonominių ir finansinių nusikaltimų prioriteto veiksmų planų lydere: PVM sukčiavimo ir akcizų bei importo muitų sukčiavimo srityse. 

Tai sustiprino Lietuvos vaidmenį ES kovos su organizuotu nusikalstamumu ir finansiniais nusikaltimais politikoje bei sudarė papildomas galimybes pasitelkti ES finansavimą institucijų pajėgumams stiprinti, pareigūnų kompetencijoms ugdyti, tarptautinėms operacijoms vykdyti ir bendriems tyrimams su užsienio partneriais plėtoti. 

Kadencijos metu užtikrintas papildomas Europos Sąjungos finansavimas sienų apsaugai ir vidaus saugumui. Lietuvai skirta daugiau kaip 70 mln. eurų papildomų ES lėšų migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui, apie 20 mln. eurų sienų valdymo ir vidaus saugumo stiprinimui, o VSAT projektui dėl pažangių technologijų diegimo ES išorės sienų apsaugai – 11,7 mln. eurų ES finansavimo. 

Atnaujinimo data: 2026-07-13

Taip pat skaitykite:

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

VRM pristato kompleksines priemones vaikų saugumui internete stiprinti

Lietuva pasiūlė pagalbą Prancūzijai kovojant su dideliais miškų gaisrais

Ministro V. Kondratovičiaus sveikinimas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga

Lietuvoje plečiama gyventojų perspėjimo sistema: bus įrengtos naujos 275 perspėjimo sirenos