Viceministras A. Abramavičius: investicijos į regionų plėtrą užtikrina kokybiškas paslaugas gyventojams
Prezidentūroje įvykusiame Regionų forume aptarti svarbiausi regioninės politikos klausimai ir priemonės, kurios leistų sumažinti ekonominius ir gyvenimo kokybės skirtumus šalies regionuose.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, kreipdamasis į merus, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo atstovus, priminė, kad siekiant geresnio gyvenimo regionuose, ir valstybei, ir vietos savivaldai tenka susidurti su vis naujais iššūkiais ir grėsmėmis.
„Praėjusios pandemijos pasekmės, migrantų krizė, infliacija, karas Ukrainoje, energetinis šantažas iš Rusijos – laikas mūsų valstybei nėra lengvas“, – pabrėžė viceministras A. Abramavičius.
Pasak vidaus reikalų viceministro, regioninė atskirtis gali išaugti tiek dėl makroekonominių ir geopolitinių veiksnių, tiek dėl mažėjančio vidinio atskirų regionų potencialo, demografinio senėjimo, mažėjančios darbo jėgos ir daugelio kitų priežasčių. Todėl regioninės politikos priemonės, leidžiančios mažinti regioninius ekonominius ir gyvenimo kokybės skirtumus – tampa vis aktualesnės – kalbant apie visos valstybės ateitį.
„Europa vis labiau supranta, kad regionų plėtros netolygumai tiesiogiai lemia mažesnį palaikymą Europos vertybėms, integracijai. Vienintelis būdas su tuo kovoti – konkrečios investicijos ir geresnės paslaugos gyventojams, visur, kur jie gyvena. Ir, be abejo, skaidrūs, įtraukiantys procesai – nepaliekant nei vieno nuošalyje. Strategijos, kurių centre – žmogus“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Regioninė politika – labai plati politikos sritis. Svarbu, ar valstybės vykdomos reformos ir investicijos siekia nacionalinės regioninės politikos tikslo – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
Įrankiai, pasak viceministro, pasiekti šį tikslą yra. Regionų plėtros programą Vyriausybė patvirtino dar praėjusių metų birželį. Programoje nustatytos pagrindinės regioninės politikos gairės – spręstinos problemos, poveikio rodikliai, ir, be abejo – finansai – daugiau kaip 1,6 mlrd. Eurų ES lėšų.
„Reikia jais naudotis, ir kuo skubiau. Todėl pagrindinis iššūkis dabar – kuo spartesnis Regionų plėtros programos įgyvendinimas. Kokybiškas, vietos poreikiais pagrįstas planavimas yra labai svarbus, tačiau visi nekantriai laukiame ir konkrečių projektų“, – sakė viceministras A. Abramavičius.
Lietuva pasirinko decentralizuotą, demokratinį regioninės politikos modelį. Pažangos priemonės, kurias rengia regionų plėtros tarybos, padės spręsti problemas, identifikuotas „iš apačios“ regionų plėtros planuose, funkcinių zonų ir tvarios miestų plėtros strategijose. Tačiau tai sudėtingas procesas, kuriame ypač svarbus koordinuotas ir savivaldybių, ir regionų plėtros tarybų ir ministerijų bei Centrinės projektų valdymo agentūros darbas.
Šiandien savo plėtros planus jau yra patvirtinusios visos 10 regionų plėtros tarybų. Ministerijos baigė savo namų darbus – visos 14 regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių jau yra patvirtintos. Tai reiškia, kad savivaldybės jau gali naudotis visu Regionų plėtros programos priemonių rinkiniu.
Viceministras A. Abramavičius pasidžiaugė, kad vis labiau įsibėgėja regionų plėtros planų pažangos priemonių rengimas ir tvirtinimas. Tai paskutinysis etapas prieš realių investicijų pradžią. Šiuo etapu nustatomi konkretūs projektai, jų vykdytojai, terminai, produktai ir rezultatai. Šių projektų vykdytojus Centrinė projektų valdymo agentūra kvies teikti projektus ir pasirašys projektų finansavimo sutartis.
Regionų plėtros tarybos numato iki šių metų pabaigos suplanuoti pažangos priemonių, tai yra – konkrečių projektų, už ne mažiau kaip už 35 proc. Regionų plėtros programoje numatytų lėšų.
Šis Vidaus reikalų ministerijos pranešimas iliustruotas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka (nuotr. autorius - Robertas Dačkus)