Viceministrė A. Burkovskienė: hibridiniai iššūkiai skatina Europą peržiūrėti pasirengimą krizėms
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė dalyvavo „Stokholmo civilinės gynybos forume“, kuriame pabrėžė, kad civilinė sauga yra itin svarbi saugumo architektūros dalis.
Pastaraisiais metais Šiaurės ir Rytų Europos regiono valstybės ir toliau susiduria su nuolatinėmis hibridinėmis grėsmėmis – instrumentalizuota migracija, kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu, kibernetinėmis atakomis ar oro erdvės saugumo iššūkiais. Tokios grėsmės nėra atsitiktinės – jomis išbandomas regiono valstybių atsparumas.
Pasak viceministrės A. Burkovskienės, pasirengimas galimoms grėsmėms prasideda nuo ankstyvojo visuomenės perspėjimo, parengtų evakuacijos planų, patikimos komunikacijos ir institucijų bei gyventojų bendradarbiavimo.
„Europa įžengė į naują saugumo erą – krizės tapo sudėtingesnės, vienu metu vykstančios ir tarpusavyje susijusios. Kariniai pavojai, hibridinis spaudimas ar klimato kaitos sukelti iššūkiai visa tai reiškia, kad Europa turi būti pasirengusi dar prieš krizių pradžią, o efektyvus išankstinis pasirengimas šiandien neįmanomas be glaudaus bendradarbiavimo“, – sakė viceministrė A. Burkovskienė.
Lietuva kartu su regiono partneriais jau įgyvendina konkrečias iniciatyvas. Viena jų – Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimas gyventojų evakuacijos srityje. Suderinti bendri bendradarbiavimo principai dėl tarpvalstybinės evakuacijos, priėmimo pajėgumų, būtinųjų paslaugų tęstinumo ir informacijos apsikeitimo.
Taip pat sparčiai stiprėja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas saugumo, atsparumo ir civilinės gynybos srityse. Regionas vis labiau veikia kaip viena strateginė erdvė.
Šios regioninės iniciatyvos vis labiau integruojamos į Europos lygmens veiksmus, ypač per Europos civilinio pasirengimo ir atsparumo koaliciją. Ji padeda pereiti nuo fragmentuotų iniciatyvų prie sistemingo, tarpvalstybinio pasirengimo.
Viceministrė A. Burkovskienė taip pat akcentavo NATO ir Europos Sąjungos vaidmens svarbą: NATO užtikrina kolektyvinę gynybą ir atgrasymą, o ES – civilinius instrumentus, reguliavimą ir finansinius mechanizmus. Lietuvai svarbu, kad šios sistemos būtų suderintos ir viena kitą stiprintų.
Primename, kad Lietuva priedangų infrastruktūros modernizavimui jau yra skyrusi apie 30 mln. Eurų. Už šias lėšas šalies savivaldybės modernizuos beveik 800 priedangų.
Siekiant spartinti priedangų tinklo plėtrą, LR Seimui Vidaus reikalų ministerija pateikė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimus. Pagal juos numatyta savivaldybėms suteikti daugiau įgaliojimų parenkant priedangas ne naujos statybos statiniuose.