Vidaus reikalų ministerijoje – susitikimas su Tarptautinės migracijos organizacijos atstovais
Vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus patarėjas Mantas Svečiulis susitiko su Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Europos ir Centrinės Azijos regioninio biuro direktoriaus pavaduotoju Draganu Aleksoskiu bei Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadove Aurelija Makauskiene.
Susitikimo metu aptarti aktualūs migracijos klausimai, ypatingą dėmesį skiriant pagalbai migrantams ir Ukrainos piliečiams, atvykusiems į Lietuvą dėl Rusijos pradėto plataus masto karo.
„Labai vertiname Tarptautinės migracijos organizacijos darbą ir turimą patirtį migracijos procesų valdymo srityje. Šiuo metu ypač svarbi pagalba ukrainiečiams, kurie į Lietuvą atvyko bėgdami nuo Rusijos karinės agresijos“, – sakė ministro patarėjas M. Svečiulis.
Taip pat aptarta galimybė plačiau skleisti informaciją apie IOM veiklą ir teikiamas paslaugas užsieniečiams Lietuvoje – daugiau informacijos galėtų būti pateikiama migrantų apgyvendinimo vietose ir institucijose, dirbančiose su užsieniečiais.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva priėmė daugiau kaip 102 tūkst. Ukrainos piliečių, iš jų daugiau nei 31 tūkst. – vaikai. Šiuo metu apie 51 tūkst. ukrainiečių Lietuvoje gyvena turėdami laikinosios apsaugos statusą, o iš viso šalyje gyvena daugiau kaip 79 tūkst. Ukrainos piliečių.
Ukrainiečiai aktyviai įsitraukia į darbo rinką, o IOM indėlis į jų integraciją – kalbos mokymų, užimtumo ir psichologinės pagalbos srityse – yra itin svarbus. Bendra Lietuvos parama Ukrainai siekia apie 0,25 proc. BVP, o vidaus reikalų sistemos institucijų suteikta parama – apie 8,5 mln. eurų.
Apžvelgiant migracijos situaciją, pažymėta, kad nuo 2021 m., kai Baltarusija pradėjo hibridinę ataką prieš Lietuvą naudodama instrumentalizuotą migraciją, buvo užkirstas kelias daugiau kaip 24 tūkst. neteisėtų atvykimų.
Šiuo metu situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra stabili, tačiau išlieka nenuspėjama, todėl Lietuva ir toliau stiprina išorės sienos apsaugą ir išlieka budri. Nereguliari migracija ES lygmeniu pripažįstama nacionalinio saugumo grėsme, o taikomos teisinės ir operacinės priemonės išlieka būtinos.