Viceministrė A. Burkovskienė : civilinė gynyba tampa regioninio saugumo pamatu
Helsinkyje (Suomija) darbo vizitu lankėsi vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė. Šio vizito metu užbaigtas tarpžinybinis projektas „Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, civilinė gynyba ir jos vaidmuo visuotinėje gynyboje. Gerųjų praktikų mainai su Suomija ir Švedija“, skirtas stiprinti regioninį bendradarbiavimą civilinės gynybos srityje bei vystyti bendrą Šiaurės ir Baltijos šalių saugumo architektūrą.
Projektas įgyvendintas Šiaurės ir Baltijos šalių mobilumo programos (Nordic-Baltic Mobility Programme) rėmuose, jame dalyvavo jungtinė Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų komanda.
Pasak viceministrės A. Burkovskienės, šiuolaikiniame saugumo ir grėsmių kontekste nebegalima atskirti civilinės ir karinės dimensijų – jos veikia kaip viena sistema, kurioje civilinės sistemos atsparumas yra būtina karinės gynybos prielaida ir jos veikimo sąlyga. Tuo remiasi Suomijos visapusiško saugumo (comprehensive security) modelis, orientuotas į gyventojų apsaugą ir gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų tęstinumo užtikrinimą.
Visapusiško saugumo modelis, taikomas Suomijoje, grindžiamas nuostata, kad valstybės saugumas kuriamas ne krizės metu, o ilgalaikėje perspektyvoje, įtraukiant visą visuomenę ir visus sektorius. Jis apima ne tik karinę gynybą ar vidaus saugumą, bet ir civilinę saugą, kritinės infrastruktūros, ekonomikos ir tiekimo grandinių atsparumą, institucijų veiklos tęstinumą bei gyventojų pasirengimą įvairaus pobūdžio grėsmėms – nuo stichinių nelaimių iki karo.
Helsinkyje delegacija susitiko su Suomijos vidaus reikalų ministerijos atstovais, Saugumo komiteto, atsakingo už visapusiško saugumo strategijos koordinavimą, ekspertais, lankėsi nacionalinėje institucijoje, atsakingoje už kritinių atsargų kaupimą ir tiekimo grandinių atsparumą – National Emergency Supply Agency. Taip pat buvo susipažinta su Suomijoje vykdomais projektais planuojant ir kaupiant rescEU CBRN (cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių) atsargas.
Šios atsargos kaupiamos tam, kad krizių atveju būtų galima operatyviai padėti bet kuriai ES valstybei narei, susiduriančiai su didelės apimties ekstremaliomis situacijomis. „rescEU atsargos labai aiškiai įkūnija europinį solidarumą. Žinome, kad krizei ištikus galime pasikliauti ne tik nacionaliniais pajėgumais, bet ir vieni kitais bei bendromis ES atsargomis“, – pažymėjo vidaus reikalų viceministrė.
Delegacija taip pat turėjo galimybę apsilankyti Merihaka slėptuvėje bei susitiko su Suomijos nacionalinės gelbėjimo asociacijos (SPEK) atstovais, kurie pristatė pilietinės visuomenės ir savanoriškų organizacijų vaidmenį krizių valdyme – nuo gyventojų pasirengimo, mokymų ir informavimo iki realios paramos institucijoms ekstremalių situacijų metu.
Lietuvoje šiuos principus atliepia ir nacionaliniai teisėkūros pokyčiai. Seime svarstomas naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo projektas, kuriame pirmą kartą aiškiai įtvirtinama civilinės gynybos sąvoka.
„Civilinė gynyba – tai ne tik gebėjimas paremti ginkluotąsias pajėgas. Tai gebėjimas užtikrinti, kad valstybė veiktų ir žmonės būtų apsaugoti net blogiausio scenarijaus atveju. Ir galiausiai – ką mes saugome, yra žmogus: jo gyvybė, sveikata, orumas ir pasitikėjimas valstybe“, – pabrėžė viceministrė A. Burkovskienė.
Pasak vidaus reikalų viceministrės, glaudus bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis leidžia ne tik perimti pažangias praktikas, bet ir kryptingai stiprinti Lietuvos bei viso regiono atsparumą, ypač ruošiantis 2027 m. Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.