VRM inicijuoja pokyčius krizių valdymo ir civilinės saugos srityje
Vidaus reikalų ministerija parengė Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti šalies pasirengimą krizėms, ekstremaliosioms situacijoms ir karo grėsmėms, projektą ir pradėjo jo derinimą su suinteresuotosiomis institucijomis. Projekte siūloma apibrėžti civilinės gynybos sąvoką, tobulinti gyventojų evakavimo, perspėjimo ir priedangų reguliavimą, įteisinti jungtines greitojo reagavimo komandas bei naujus objektus – civilinės saugos pagalbos punktus.
2020–2025 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai paskelbiama apie 18 naujų ekstremaliųjų situacijų. Kaip teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, krizės ir ekstremaliosios situacijos kelia tiesioginį pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, būtiniausioms gyvenimo sąlygoms, valstybės ir savivaldybių institucijų veiklai ir viešajai tvarkai.
„Krizės ir ekstremaliosios situacijos – tiek gamtinės, tiek žmogaus sukeltos – kelia realų pavojų visuomenės saugumui, todėl būtina iš anksto apibrėžti veiklos principus, bendras sąvokas ir turėti veiksmingus pasirengimo ir reagavimo mechanizmus. Teikiamu įstatymo projektu siūlome stiprinti civilinės gynybos sistemą, kuri apimtų ne tik gyventojų apsaugą, bet ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų tęstinumą bei civilinio sektoriaus paramą gynybos pajėgoms“, – pabrėžia ministras V. Kondratovičius.
Civilinės gynybos sąvoka siūloma apibrėžti pagal Švedijos modelį, ji turėtų apimtų tris pagrindines sritis – gyventojų apsaugą taikos ir karo metu, valstybės funkcijų tęstinumą ir paramą ginkluotosioms pajėgoms. Taip pat numatoma sukurti civilinės saugos pagalbos punktus, kurie būtų įrengiami savivaldybėse ir, krizės ar karo atveju, užtikrintų gyventojams pagrindines humanitarines paslaugas – maistą, vandenį, šilumą, elektros tiekimą.
Šių punktų steigimą ir veikimą koordinuotų savivaldybės, remdamosi Vyriausybės nustatyta tvarka ir metodinėmis rekomendacijomis, kurias parengtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Įstatymo projektu siūloma tobulinti perspėjimo sistemą – tikslinti perspėjimo tvarką, suteikiant Lietuvos kariuomenei įgaliojimus priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl gyventojų perspėjimo apie oro pavojų ir karinę agresiją. Taip bus sudarytos sąlygos operatyvesniam gyventojų perspėjimui. Kartu bus tobulinimas ir priedangų reguliavimas – bus įteisintas priedangų skirstymas į 3 lygius pagal jų suteikiamą apsaugą.
Numatoma stiprinti gyventojų evakavimo procesą. Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigos, ūkio subjektams bus nustatoma pareiga Vyriausybės nustatyta tvarka būti iš anksto pasirengus vykdyti gyventojų evakavimą. Pasirengimas gyventojų evakavimui turės būti planuojamas visų lygių krizių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose bei valstybės lygio detaliajame gyventojų evakavimo plane.
Taip pat siūloma papildyti krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą trimis naujais veiklos principais: horizontalaus integralumo, civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei kontekstualumo.
Šie principai atliepia naująją Europos Sąjungos parengties strategiją ir padės kurti lankstesnę, aiškiai koordinuojamą ir dinamišką civilinės saugos sistemą. „Nuo karo Ukrainoje pradžios matome, kaip svarbu turėti aiškius, iš anksto parengtus reagavimo planus, stiprinti gyventojų atsparumą bei viešojo ir privataus sektorių pasirengimą veikti bendrai. Būtent tai ir siekiame įgyvendinti šiuo įstatymo pakeitimu“, – pažymėjo ministras V. Kondratovičius.
Pakeitimų projektas taip pat numato būtinybę regionuose kurti jungtines greitojo reagavimo komandas, kurios krizės atveju galėtų veikti koordinuotai pagal bendrus, iš anksto suderintus algoritmus. Tokios komandos prisidės prie efektyvesnio reagavimo į kompleksines situacijas, ypač kai jos apima kelias grėsmių rūšis vienu metu – pavyzdžiui, gamtinę stichiją, infrastruktūros sutrikimą ir socialinę įtampą.
Teikiamais pakeitimais siekiama užtikrinti aiškesnį institucijų bendradarbiavimą, stiprinti gyventojų pasirengimą ir sukurti tvirtą, šiuolaikiniams saugumo iššūkiams pritaikytą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą.
Po derinimo su suinteresuotosiomis institucijomis, pakeitimai bus teikiami Vyriausybei, o vėliau ir Seimui. Numatoma, kad pakeitimai turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d.
Atnaujinimo data: 2025-09-22
Taip pat skaitykite:
M. Katelynas kreipėsi dėl kariuomenės pasitelkimo stiprinant sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą
Vyriausybė pratęsė laikinąją apsaugą Ukrainos karo pabėgėliams iki 2028 m. kovo 4 d.
Ministras M. Katelynas: migracijos politika turi atitikti valstybės saugumo interesus
Ukrainos patirtis: priedangų tinklą būtina kurti ir stiprinti taikos metu