Vyko praktinis gyventojų evakavimo proceso patikrinimas

Šią savaitę Lietuvoje vyksta nacionalinės mobilizacijos pratybos „Vyčio skliautas 2026“. Jų metu visose šalies savivaldybėse tikrintas pasirengimas gyventojų evakavimui, o dalyje savivaldybių evakavimo veiksmai išbandyti praktiškai – savanoriai autobusais evakuoti iš vienų savivaldybių į kitas.

Šių metų pratybose pirmą kartą praktiškai išbandytas šiemet patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas. Tikrinta, kaip praktiškai veikia jame nustatyta evakavimo sistema – valstybės savivaldybių institucijų tarpusavio koordinavimas, transporto organizavimas, gyventojų evakavimas iš savivaldybės teritorijos ir jų priėmimas kitose savivaldybėse, laikinas apgyvendinimas ir būtinosios pagalbos užtikrinimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su savivaldybėmis ir kitais partneriais praktiškai tikrino visą gyventojų evakavimo veiksmų seką – nuo gyventojų perspėjimo ir informavimo, jų surinkimo bei registravimo iki išvykimo organizavimo, judėjimo per tranzitines savivaldybes ir gyventojų priėmimo savivaldybėse. Tokiu būdu vertinta ne tik atskirų veiksmų atlikimo tvarka, bet ir tai, kaip skirtingos institucijos bei savivaldybės geba veikti kaip viena sistema.

Pratybų metu taip pat išbandyta evakuojamų gyventojų registravimo programėlė, tikrinti informacijos mainai ir institucijų sąveika su karo komendantūromis. Lietuvos policija užtikrino viešąją tvarką, reguliavo eismą ir kontroliavo evakavimo maršrutus. Vertinta ir institucijų sąveika atskiriant civilinio bei karinio transporto srautus, taip pat organizuojant alternatyvius judėjimo kelius.

„Pasirengimas galimoms grėsmėms ir ekstremaliosioms situacijoms yra nuolatinė valstybės ir civilinės saugos sistemos užduotis. Planai turi būti ne tik parengti, bet ir reguliariai tikrinami bei tobulinami, kad realios krizės atveju institucijos ir savivaldybės žinotų savo vaidmenį, o sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami koordinuotai“, – sako vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė.

Anot viceministrės A. Burkovskienės, gyventojų evakavimas nėra sprendimas, kuris priimamas automatiškai vos nustačius papildomą pavojų. Kiekvienu atveju būtų vertinama konkreti grėsmė, jos pobūdis ir mastas, o sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į situaciją. Tačiau jeigu evakuacija būtų reikalinga, turime būti pasirengę ją organizuoti – perspėti ir informuoti gyventojus, nustatyti saugias evakavimo kryptis, valdyti žmonių srautus, organizuoti transportą, gyventojų priėmimą, laikiną apgyvendinimą ir būtinąją pagalbą.

„Gyventojų evakavimas yra tik viena civilinės saugos sistemos dalių. Kartu stiprinamos ir kitos gyventojų apsaugos priemonės – plečiamas priedangų tinklas, modernizuojama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, stiprinami valstybės institucijų, savivaldybių ir visuomenės gebėjimai veikti krizės metu“, – tikino viceministrė Ana Burkovskienė.

Jos teigmu, svarbus ir regioninis bendradarbiavimas. Susidarius ekstremaliajai situacijai, kurios padariniai apimtų daugiau nei vieną valstybę, tarpvalstybiniai sprendimai būtų priimami pagal konkrečią situaciją, remiantis nacionaliniais planais, turimais pajėgumais ir tarp valstybių sutartais bendradarbiavimo mechanizmais.

Lietuva kartu su kitomis regiono valstybėmis stiprina pasirengimą ir tokiems scenarijams. 2025 m. birželį Baltijos šalių vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo stiprinimo civilinės saugos srityje. 2025 m. spalį prie šio bendradarbiavimo prisijungė Lenkija.

2026 m. kovo 4 d. Lietuva kartu su kitomis Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis bei Lenkija pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą civilių apsaugos ir evakuacijos srityje. Šalys susitarė stiprinti keitimąsi informacija, koordinuoti veiksmus, nustatyti atsakingas institucijas, vertinti reikalingus pajėgumus, įskaitant transportą, taip pat planuoti galimas tarpvalstybinio evakavimo kryptis ir sienos kirtimo punktus.

Tokie susitarimai ir praktinės pratybos yra svarbi bendro pasirengimo dalis. Jų metu tikrinama, kaip veikia parengti planai ir institucijų sąveika, nustatomos tobulintinos sritys ir stiprinami praktiniai gebėjimai, kad prireikus valstybės institucijos, savivaldybės ir kiti atsakingi subjektai galėtų veikti greitai, koordinuotai.

Erikas Ovcarenko / BNS nuotr.

Atnaujinimo data: 2026-09-30

Taip pat skaitykite:

VRM kviečia registruotis į renginį „Aktyvus pilietis – stipri valstybė 2026“

Provokacijoms ir smurtui vietos nebus: šeštadienį Vilniuje stiprinamos pareigūnų pajėgos

Tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis

Ministras M. Katelynas Miunchene: Europa turi efektyviau valdyti migraciją

Prieš VRM informacinę sistemą įvykdyta hibridinė-kibernetinė ataka – kreiptasi į teisėsaugą