Aptarti aktualūs Migracijos pakto įgyvendinimo klausimai
Vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek dalyvavo Belgijoje (Gente) vykusioje Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimo planavimo konferencijoje.
Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis pradėjo 2 metų pasirengimą Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui. Susitikime paktą pasirišusios šalys, Europos komisija bei Europos Sąjungos agentūros diskutavo dėl finansinių, administracinių ir valdymo priemonių parengiant bendrąjį bei nacionalinius šio pakto įgyvendinimo planus.
„Visos šalys turime veikti vieningai. Atsakingai dalyvausime visuose pasiruošimo, taip pat veiklų ir finansų planavimo bei pakto įgyvendinimo iki 2026 m. etapuose. Numatyta 2 mlrd. eurų finansinė parama yra kartu ir atsakomybė šalims šias lėšas paskirstyti skaidriai ir objektyviai", – sako viceministrė Agneta Ladek.
Anot viceministrės Agnetos Ladek, valstybės narės išsakė palaikymą Europos Komisijos pasiūlytam požiūriui ir pasisakė už veiksmų koordinavimą bei Europos Tarybos vaidmenį reguliariai stebėti pasiektą pažangą. Pabrėžta, kad turi būti atsižvelgiama į valstybių narių skirtingą specifiką, išlaikant galimybes reaguoti į situaciją.
Lietuvoje iš septynių ministerijų ir kitų institucijų atstovų bus sudaryta darbo grupė, kuri nacionaliniu lygiu įvertins esamą infrastruktūrą, prieigą prie reikiamų duomenų bazių, žmogiškuosius resursus, peržiūrės ir adaptuos migracijos ir prieglobsčio valdymo procedūras.
Balandžio 11 d. Europos Parlamentas priėmė Migracijos ir prieglobsčio paktą, kuriuo siekiama efektyviau valdyti migraciją Europos Sąjungoje. Po 8 metus trukusių derybų šalys sutarė dėl veiksmingos prieglobsčio procedūros, naujo solidarumo mechanizmo, supaprastintos grąžinimo tvarkos ir kitų elementų. Į Paktą įtrauktos ir Lietuvai aktualios ES lygmens atsako priemonės į migracijos instrumentalizavimą.
Lietuva nuo pat derybų pradžios pasisakė dėl privalomos, veiksmingos pasienio procedūros. Pakte įtvirtinta, jog esant instrumentalizavimui, visi neteisėtai atvykę asmenys galės būti nukreipti į pasienio prieglobsčio procedūrą ir kol ji vykdoma bus laikomi neįleistais į šalį.
Vertinant, ar yra instrumentalizavimo situacija, Europos Komisija turės atsižvelgti ne tik į neteisėtų migrantų kiekį, bet ir neteisėtų kirtimų pobūdį, pvz., paskatintą ir palengvintą priešiško režimo.
Pakte įtvirtintas ir naujas solidarumo mechanizmas. Solidarumo priemonės bus trejopos – perkėlimai, finansiniai įnašai, kt. solidarumo priemonės, pavyzdžiui, ekspertinė operatyvinė pagalba. Šios priemonės bus laisvai pasirenkamos valstybių narių ir galės būti derinamos tarpusavyje. Siūlymus dėl solidarumo formų ir dydžio teiks Komisija, atsižvelgdama į reglamente nustatytus minimalius dydžius ir įvertinusi esamą migracinę padėtį. Galutinį sprendimą dėl solidarumo apimties ir dydžių priims Taryba.
Kiekvienos valstybės narės solidarumo dalis apskaičiuojama atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir BVP dydį. Lietuvai tenkanti dalis būtų 158 perkeliami asmenys arba 3,16 mln. eurų, taip pat esant poreikiui galėtų būti teikiama ekspertinės pagalba migracijos spaudimą patiriančioms šalims.
Atnaujinimo data: 2024-04-30
Taip pat skaitykite:
Lietuva stiprina sienos su Latvija stebėseną, siekdama mažinti neteisėtą antrinę migraciją
Rengiant Nacionalinį pažangos planą, aptarti siūlymai dėl svarbiausių pokyčių regionuose
Su statutinių tarnybų atstovais aptarti korupcijos prevencijos klausimai
Migracijos ir prieglobsčio pakto taikymo pradžia: efektyvumas priklausys nuo bendrų pastangų